captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas išgelbės nuo finansinių pagirių: namuose likusi kortelė ar griežtas sąrašas?

Prieššventinis periodas daugeliui asocijuojasi su desperatišku lėkimu per parduotuves ieškant dovanų, o vėliau – ir perkant vaišes stalui. Ekonomistai pataria prieš einant į parduotuvę sudaryti griežtą sąrašą, pasiimti tik tiek pinigų, kiek planuojama išleisti, einant į svečius nesitempti daugybės maisto, pagalvoti apie suneštines linksmybes.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Prieššventinis periodas daugeliui asocijuojasi su desperatišku lėkimu per parduotuves ieškant dovanų, o vėliau – ir perkant vaišes stalui. Ekonomistai pataria prieš einant į parduotuvę sudaryti griežtą sąrašą, pasiimti tik tiek pinigų, kiek planuojama išleisti, einant į svečius nesitempti daugybės maisto, pagalvoti apie suneštines linksmybes.

Laikantis šių taisyklių, gali pavykti išsisukti nuo gresiančių sunkių finansinių pagirių po didžiųjų metų švenčių.

„Pagrindinis patarimas – susiplanuoti šventinės vakarienės ir pietų biudžetą. Tada susidėlioti valgiaraštį, parengti būtinų produktų sąrašą ir pirkti tik juos. Taip pat reikėtų pasinaudoti visomis įmanomomis akcijomis. Į parduotuvę reikia pasiimti tik tiek pinigų, kiek reikia suplanuotiems pirkiniams. Galbūt tada teks labiau pasukti galvą pačioje parduotuvėje, tačiau po šventinės vakarienės neliks skolų“, – taupymo taisykles DELFI vardija Lietuvos banko Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Toma Grinytė.

Jei esate linkęs spontaniškai ir neracionaliai leisti pinigus ir jaučiate, kad laikytis plano jums gali būti per sunku – gudraukite.

„Eidami apsipirkti neimkite kredito kortelės, o piniginėje turėkite tik tiek grynų pinigų, kiek planuojate išleisti. Taip pat galite pasikviesti kartu racionaliau pinigus valdantį draugą arba tiesiog atidėti pirkinį – dažniausiai atidėtus pirkinius pamirštame ir jų mums nebeprireikia, o piniginė taip greitai neištuštėja. Svarbu nepirkti skolinantis, nes šventės ir euforija greitai baigiasi, o skolas gali tekti grąžinti ilgą laiką“, – tvirtina pašnekovė.

Dar vienas patarimas – pirkti mažiau maisto nei norėtųsi.

„Kaip žinome, pusė arba bent jau trečdalis šventinės vakarienės keliauja į šiukšlių dėžę. Mes esame labai vaišinga tauta, todėl mums svarbu, kad stalas būtų kuo pilnesnis. Kartais Kūčių vakarienei net neužtenka dvylikos patiekalų, reikia ir 12, ir 14“, – teigė T. Grinytė.

Taip pat, pasak jos, sutaupyti galima paprašant svečių atsinešti patiekalų vakarienei: „Taip būtų ir bendruomeniškiau,  ir šventiškiau, ir kiekvienas jausis prisidėjęs prie šventės“.

Dar nenupirkusiems dovanų ji taip pat pataria sudaryti biudžetą ir stengtis jo neviršyti, paieškoti būdų išsisukti su mažesnėmis išlaidomis.

„Turime nemažą ratą draugų ir kolegų, o kiekvienam dovanėlių nenupirksi, taigi galima jų išsikepti. Pavyzdžiui, galima padaryti prieššventinį vakarėlį, kurio metu susitikusios draugės keptų šventinius meduolius dovanoms. Taip galima išvengti paskutinės minutės lakstymo galvojant, ką nupirkti', – siūlė T. Grinyrė.

Pasak jos, verslininkai žino, kad metų pabaiga – tai laikotarpis, kai gyventojai ne tik apsiskaičiuoja įvertindami savo galimybes, bet ir yra linkę būti dosnesni sau bei kitiems nei visus likusius metus.

„Nejučia apėmęs jausmas „juk šventės“ gali jus įstumti į gilią pošventinę finansinę duobę, iš kurios vis tiek teks anksčiau ar vėliau išlipti“, – perspėja pašnekovė.

Kodėl blogai pasipuošus lakstyti po parduotuves?

„Nepirkti paskutinę dieną, paklausti patyrusios šeimininkės patarimo. Jeigu eina kalba apie suneštines vakarienes, reikėtų nepripirkti per daug maisto“, – savo patarimus DELFI žėrė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Patyrusi šeimininkė, anot jos, pasakytų, kad nešantis maisto į svečius reikia jo atsinešti ne visiems pavalgyti, o tik paragauti, nes įprastai svečių ir jų atneštų skanėstų būna daug.

„Man asmeniškai ilgiausiai laiko užtruko išmokyti svečius neprisinešti per daug maisto, nes gaila jį išmesti, atgal įdėti negražu, o suvalgyti visko nepavyksta. Aš, kaip šeimininkė, Kalėdoms ruošiu karštą mėsos patiekalą ir pyragą, o svečiams yra padalinta, kas ir ko atsineša. Todėl patarčiau svečiams nepabijoti šeimininkės paklausti, ko reikėtų, o šeimininkėms nepabijoti suformuoti svečiams siūlymus“, – sakė J. Varanauskienė.

Dar viena klaida – apsipirkimą palikti paskutinei minutei.

„Patyrusios šeimininkės jau dabar pradėjo ruoštis Kalėdoms, nes maistą pirkti paskutinę dieną yra pats blogiausias dalykas. Tikrai daugiau prisiperkama su šukuosena ir bateliais lakstant po parduotuves“, – teigė pašnekovė.

Taip pat ekonomistė pataria paskaičiuoti, ar neapsimoka kai kuriuos produktus pirkti jau pagamintus.

„Dabar jau ne visos nori pusę dienos gaminti valgyti, o paskui pusę nakties plauti indus“, – sakė J. Varanauskienė.

Psichologai taip pat ragina neiti į parduotuves tuščiu skrandžiu ir blogos nuotaikos – tuomet kyla noras dar daugiau išleisti.

200–300 Lt – per akis

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė taip pat pataria susiplanuoti valgiaraštį, padalinti atsakomybes, kas ką gamina.

„Dažnai būna, kad pas tėvus atvažiuoja suaugę vaikai ir gali kažko atsivežti. Pavyzdžiui, mūsų šeimos atveju susirenka keturios šeimininkės, visoms padalinu atsakomybes, kas ką ruošia. Tokiu atveju ne tik sutaupoma laiko, bet ir visos gali pademonstruoti geriausius savo patiekalus“, – DELFI sakė ji.

Vienam valgytojui rekomenduojama pagaminti ne daugiau nei 0,5 kg maisto.

„Einant į parduotuvę reikėtų nusimatyti ribas, nes čia galima būtų priminti, kad per šventes labai padidėja išmetamo maisto kiekis. Po švenčių juk savaitę nevalgysi to paties maisto, nes jis suges“, – sakė O. Bložienė.

Apklausos rodo, kad viena šeima Kūčių ir Kalėdų šventiniam stalui planuoja išleisti 200 –300 Lt.

„Kaimuose žmonės planuoja šiek tiek didesnes išlaidas, nes galbūt pas juos atvyksta svečiai. Tačiau atsakomybių padalijimas ruošiant stalą gali padėti sutaupyti ir už šią sumą galima pagaminti visus patiekalus, ypač jei šeimininkė yra tikrai naginga ir neperka visko pagaminto. Saikas turėtų būti pirmas patarimas“, – kalbėjo pašnekovė.

DELFI primena, kad ekonomistai prognozuoja, jog šis gruodis bus rekordinis pagal mažmeninės prekybos apimtis ir netgi pralenks 2007 m. gruodį. Tais metais ekonomika labai smarkiai kilo ir dėl įsismarkavusio nekilnojamojo turto burbulo.

Prognozuojama, kad mažmeninė prekyba šį gruodį gali sudaryti iki 3 mlrd. Lt, o 2007 m. ji buvo beveik 2,8 mrd. Lt be pridėtinės vertės mokesčio.

Praėjusiais metais prieš Kalėdas mažmeninės prekybos apyvarta siekė  2,65 mlrd. Lt.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...