captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekonomistas J. R. Rallo apie Ispanijos problemas: rizikinga erzinti pensininkus

Ispanijoje, kaip ir Lietuvoje, pensijų sistema yra galvos skausmas valstybei – gyventojų skaičius mažėja, jie sensta, todėl išlaikyti pensininkus valstybei tampa vis sunkiau. Pasak Ispanijos ekonomisto Juano Ramóno Rallo, politikai bijo kalbėti apie pensijų sistemos problemas. Pensininkai tampa neliečiamaisiais, nes būtent jie yra pagrindiniai rinkėjai. Patiksi pensininkui – pateksi į valdžią.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Ispanijoje, kaip ir Lietuvoje, pensijų sistema yra galvos skausmas valstybei – gyventojų skaičius mažėja, jie sensta, todėl išlaikyti pensininkus valstybei tampa vis sunkiau. Pasak Ispanijos ekonomisto Juano Ramóno Rallo, politikai bijo kalbėti apie pensijų sistemos problemas. Pensininkai tampa neliečiamaisiais, nes būtent jie yra pagrindiniai rinkėjai. Patiksi pensininkui – pateksi į valdžią.

Kalbos apie Europą krečiančią krizę nutilo. Valstybėms prognozuojamas minimalus augimas ir tikima, kad tai yra krizės pabaigos pradžia. Tačiau Ispanijos ekonomistas, Juan de Mariana instituto direktorius Juanas Ramónas Rallo, savaitgalį viešėjęs Lietuvoje, teigia manąs, kad krizės pabaigos dar tikrai nesimato.

Interviu portalui 15min.lt jis aiškino, kad viena didžiausių Ispanijos problemų – didelis pensininkų skaičius. Ši problema yra pažįstama ir Lietuvai, nors čia, tiesa, pensininkai gyvena kur kas vargingiau nei ispanai.

– Ar krizė Europoje baigėsi?

– Ne, krizė nesibaigė, nes daug šalių, kurios nuvedė Europą į krizę, yra vis dar ten. Pietų Europa turi sumažinti valdžios sektoriaus išlaidas ir liberalizuoti savo rinkas. Jos to nepadarė. Jos gyvena tik pigiais Europos centrinio banko (ECB) pinigais. Mes Europoje turime daug likvidumo, bet mokumas nesitaiso. Netgi priešingai. Vyriausybės pamiršo taupyti, kas yra būtina tam, kad baigtųsi krizė.

– Kas nutiks, jei niekas nesikeis?

– Dabartinė situacija nėra stabili vidutiniu laikotarpiu. Taip tęstis toliau negali. Yra dvi galimybės. Viena jų – privatus sektorius turi kurti daug darbo vietų, o vyriausybės, nors ir nepradėjo mažinti išlaidų, gali subalansuoti biudžetą.

Kita galimybė, kuri yra labiau tikėtina, yra ta, kad ekonomikos negalės augti labai stipriai. Ispanijos atveju, augimas, kuris yra numatytas iki 2016, nepadengia net to nuosmukio, kurį ekonomika patyrė 2012-2013. Mes tik grįžtame iš ten, į kur buvome nusiritę, bet augimas nėra nuoseklus. O problemos niekur nedingo – dideli biudžetų deficitai, auganti skola, didelis nedarbas. Problemos išliks dar daug metų. Jeigu sudėsime privataus ir viešojo sektoriaus problemas, turėsime tiksinčią bombą.

Ispanija yra ryškiausias pavyzdys valstybės, kuri pamiršo taupymo priemones. Apie Graikiją aš jau net nekalbu, nes iš esmės tai yra bankrutavusi valstybė. Ispanija pamiršo taupyti. Aišku, yra sakoma, kad Ispanija nori sumažinti išlaidas, bet tai yra tik kalbos, žmonių papirkimas. Biudžeto balansavimą bandyta atlikti keliant mokesčius, o ne mažinant išlaidas, ir tai yra labai bloga kryptis. Ispanijos atveju ekonomikos pūtimosi metu smarkiai išaugo viešojo sektoriaus išlaidos, beveik padvigubėjo per 6-7 metus. Akivaizdu, kad, kai burbulas susprogo, valdžia turėjo sumažinti viešąsias išlaidas iki realaus lygio, tačiau to nepadarė.

Be Ispanijos, apie taupymą taip pat pamiršo ir Italija, Prancūzija.

– Kas sudaro valdžios išlaidas?

– Mes turime problematišką pensijų sistemą. Socialinio draudimo sistema Ispanijoje yra labai nestabili. Ispanijoje jau po ketverių metų populiacija pradės mažėti ir 2050 greičiausiai situacija bus tokia, kad vienas darbuotojas išlaikys vieną pensininką. Mes turime labai aiškią problemą, kuri kol kas yra sprendžiama tik didinant deficitą. Problema turėtų būti sprendžiama mažinant pensijas, nes socialinio draudimo įmokų didinti nebegalima, jos ir taip yra vienos didžiausių Europoje.

Viešojo sektoriaus darbai turėtų būti tiesiog sustabdyti, nes Ispanija Europoje daugiausia pinigų išleidžia valstybės finansuojamiems darbams. Mes jau turime daugiau kilometrų greitkelio nei Prancūzija, Vokietija, o tai yra nesąmonė. Mes turime 47 oro uostus, bet tik 7 jų dirba pelningai. Mes esame antri pasaulyje po Kinijos pagal greitųjų geležinkelio bėgių ruožų ilgį. Tai yra beprotiška. Tą reikia sustabdyti.

Štai ko reikia – pensijų sistemos reformos, viešojo administravimo reformos ir valstybės projektų sustabdymo. Bet Vyriausybė nenori to daryti. Todėl Ispanija išlieka dideliu galvos skausmu visai Europai.

– Mes jau susidūrėme su gyventojų skaičiaus mažėjimu. Pensijos, mažos jau dabar, ateityje dėl to tik dar mažės. Dėl to mūsų valdžia skatina taupyti papildomai. Be to, politikai nenori sakyti žmonėms, kad turime didelių problemų pensijų sistemoje. Kadangi rinkimų rezultatus lemia tai, už ką balsuoja pensininkai, niekas nenori erzinti pensininkų.

– Deja, ne. Mes turime šiokių tokių instrumentų, skirtų taupymo skatinimui. Bet jie nėra efektyvūs. Žmonės vis dar nesupranta problemos. Apie 20 proc. ispanų taupo. Mes turėsime labai didelę problemą, nes santaupos Ispanijoje yra taip pat apmokestintos.

Be to, politikai nenori sakyti žmonėms, kad turime didelių problemų pensijų sistemoje. Kadangi rinkimų rezultatus lemia tai, už ką balsuoja pensininkai, niekas nenori erzinti pensininkų. Todėl politikai jiems sako, kad pensijų sistema yra stabili, niekas nesikėsina į pensininkų pinigus. Žmonės vis dar tiki politikais ir todėl nesiima priemonių problemai spręsti – netaupo.

– Kaip gyvena pensininkas ispanas? Lietuvoje pensininkai skursta, juos dažniausiai remia artimieji.

– Ispanijoje yra visai kitaip. Aišku, galima rasti žmonių, kurie negauna itin geros pensijos, bet apskritai Ispanijos pensijos sistema yra viena dosniausių Europoje. Pensija siekia maždaug 80 proc. buvusio atlyginimo (Lietuvoje – apie 40 proc., Europos vidurkis – apie 60 proc.). Turime pensiją smarkiai sumažinti. Vidutinė pensija – maždaug 900 eurų. Tai nėra labai daug, bet situacija nėra ir prasta.

– Lietuvoje didžiausią dalį algos žmonės skiria maistui ir komunalinėms išlaidos. Koks yra ispano išlaidų krepšelis?

– Pastaruoju metu problema tapo išlaidos energijai. Vyriausybė labai skatino atsinaujinančią energetiką, kuri yra labai labai brangi. Dėl to per pastaruosius penkerius metus elektros kaina išaugo 60 proc. Kitąmet elektra brangs dar 15 proc. Išlaidos elektrai vis auga, sudaro apie 20 proc. išlaidų krepšelio.

– Mes girdime, kad, pavyzdžiui, Graikijoje dėl didelio nedarbo žmonės grįžta į kaimus, pradeda ūkininkauti. Ar taip yra ir Ispanijoje?

– Galima rasti tokių pavyzdžių. Bet Ispanijoje žmonės tikrai nebadauja. Jie randa būdų, kaip pasinaudoti valstybės parama arba naudojasi šeimos pajamomis. Mes nematome masinės migracijos į kaimus. Mes matome masinę emigraciją. Mes neturime tikslių duomenų, bet prognozuojame, kad apie 0,5 mln. ispanų kasmet palieka šalį.

Gatvėse tikrai nepamatysi skurdo. Tai yra gerai, bet, aišku, pasako daug apie tai, kaip plečiasi viešasis sektorius tam, kad išlaikytų visus šiuos žmones.

– Ar Ispanijoje, kaip ir Lietuvoje, didelė problema yra ilgalaikis nedarbas?

– Žmonės, sulaukę 50 metų ir daugiau, ir neturintys darbo, gauna nedidelę valstybės paramą – apie 400 eurų per mėnesį. Bet šią sumą valstybė moka iki pat pensijos, todėl žmonės nelabai nori grįžti į darbo rinką.

Dar didesnė problema – jaunimo nedarbas. Ispanijoje apie 50 proc. jaunimo neturi darbo. Šie žmonės tampa tiesiog nebetinkami darbui. Tie žmonės, kuriems, prasidėjus krizei, buvo 25, dabar yra beveik trisdešimties ir nedirbę visus šiuos metus. Jų potencialios pajamos krenta, praranda įgūdžius. Tuo pačiu metu naujos kartos baigia universitetus ir jiems įsidarbinti yra lengviau. Būtent jaunimas, nerandantis darbo, ir palieka šalį.

– Ko mus išmokė krizė?

– Matau geras Baltijos valstybių pamokas. Tai yra puikus pavyzdys, kaip krizė gali būti suvaldyta. Baltijos valstybės pasirinko nelengvą kelią. Akivaizdu, kad priemonės buvo griežtos, bet, kai jų buvo imtasi, ekonomika atsigavo, nedarbas pradėjo mažėti ir, kas pusiausvyra ekonomikoje buvo atkurta. Baltijos valstybių patirtis turėtų būti pavyzdys daugeliui valstybių. Bet likusi Europa neturi eiti sunkiu keliu.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...