captcha

Jūsų klausimas priimtas

Išmaniųjų telefonų virusas – nesustabdomas

Išmaniuosius telefonus įsigyja vis daugiau žmonių. Šis užkratas plinta spėriai: vos nusipirkę protingą įrenginį, vartotojai jau galvoja apie jo atnaujinimą. Tiesa, toli gražu ne visi vartotojai pasinaudoja visomis šiuolaikinių išmaniųjų telefonų galimybėmis, pastebi „Lietuvos rytas“.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

 

Išmaniuosius telefonus įsigyja vis daugiau žmonių. Šis užkratas plinta spėriai: vos nusipirkę protingą įrenginį, vartotojai jau galvoja apie jo atnaujinimą. Tiesa, toli gražu ne visi vartotojai pasinaudoja visomis šiuolaikinių išmaniųjų telefonų galimybėmis, pastebi „Lietuvos rytas“.

20 proc. apklaustų išmaniųjų telefonų naudotojų šį įrenginį įsigijo pastarąjį pusmetį, tačiau net 11 proc. tokių vartotojų jau ketina atnaujinti savo išmanųjį telefoną per ateinančius šešis mėnesius.

Išmanusis telefonas Lietuvoje yra labai populiari dovana – beveik trečdalis jų naudotojų gavo šiuos aparatus iš artimųjų kokia nors proga.

Tokias išvadas padarė tarptautinė bendrovė „Nielsen”, šiemet atlikusi išmaniųjų telefonų rinkos tyrimą 25 pasaulio šalyse – Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje.

Tyrėjai apklausė daugiau negu 40 tūkst. mobiliųjų telefonų naudotojų.

Kol neturėjo, tol nereikėjo

„Kol neturi tokio telefono, jo ir neįvertini. Atrodo, kad užtenka to, kurį jau turi”, – sakė išmanųjį telefoną prieš metus įsigijęs sporto komentatorius Nerijus Kesminas.

Išmaniuoju įrenginiu jis naudojasi per krepšinio rungtynių minutės pertraukėles – pasidomi jau pasirodžiusia internete informacija apie tai, kas vyko aikštelėje, kokie krepšininkų rodikliai.

Per futbolo rungtynes tai daryti sunkiau, nes nėra pertraukėlių. Kad komentatorius rungtynių metu naršo išmaniajame telefone, gali suvokti tik atidesnis žiūrovas ar klausytojas: tuomet N. Kesminas tarp frazių ar žodžių daro didesnes pauzes.

„Jei dabar tokio įrenginio nebeturėčiau, gal ir neverkčiau. Juk net šuo kariamas pripranta. Tačiau būtų nelengva“, – pripažino komentatorius.

Domisi ir vyresni žmonės

Tokių kaip N. Kesminas gretos Lietuvoje vis didėja. „Paprastai manoma, kad jaunimas yra labiau linkęs naudotis telekomunikacijų naujovėmis.

Tačiau tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus vartotojai ne ką mažiau domisi naujais produktais – net 54 proc. išmaniųjų telefonų naudotojų yra vyresni nei 35 metų.

Trečdalis visų vyresnių vartotojų patenka į 45–64 metų amžiaus grupę, o jaunesni nei 35 metų vartotojai sudaro likusius 46 proc.“, – apklausos rezultatus komentavo „Nielsen” vadovas Baltijos šalyse Artūras Urbonavičius.

Tiesa, anot jo, dauguma lietuvių dažnai puikuojasi savo naujausio modelio išmaniaisiais telefonais, tačiau nepasinaudoja visomis jų funkcijomis.

Daugiau negu pusė besinaudojančių išmaniaisiais telefonais yra vyrai – 57 proc.

 

Labiausiai vartotojų pamėgti yra telefonai jutikliniu ekranu („touchscreen”) – juos įsigijo net trys ketvirtadaliai (75 proc.) išmaniųjų telefonų naudotojų.

Tik 18 proc. visų išmaniųjų telefonų turėtojų Lietuvoje naudojasi išankstinio mokėjimo paslaugomis. Šiek tiek daugiau negu pusė jų (55 proc.) turi įvairius duomenų perdavimo paslaugų mokėjimo planus, tačiau tai – gerokai mažiau negu kaimyninėse Baltijos šalyse (63 proc. Latvijoje ir 68 proc. Estijoje).

„Nokia” išstumta iš sosto

Nors „Nokia” vis dar pirmauja mobiliųjų telefonų pasaulyje pagal užimamą rinkos dalį, išmaniųjų telefonų rinkoje lyderių pozicijas dalijasi konkurentai „Samsung” ir „Sony Ericsson”.

„Mobiliojo ryšio operatoriai, siekdami išsiskirti ir patenkinti skirtingus telefonų naudotojų poreikius, taip pat įsitraukia į konkurencinę kovą siūlydami skirtingų gamintojų produkciją.

Nuolat augantis išmaniųjų telefonų naudotojų skaičius atveria naujų galimybių ir mažmenininkams bei gamintojams”, – sakė A. Urbonavičius.

Paklausa sparčiai auga

Tarp mobiliojo ryšio operatoriaus „Omnitel” klientų išmaniųjų telefonų virusas pradėjo plisti 2010 metų pradžioje.

Tų metų sausį išmanieji telefonai sudarė 13 proc. visų bendrovės parduodamų telefonų, tačiau daugumą jų įsigydavo verslo klientai. 2010 metų pradžioje trečdalis verslo klientų nuperkamų telefonų buvo išmanieji.

O nuo 2010 metų vasaros iki dabar tokie telefonai nuolat sudaro apie pusę visų „Omnitel“ parduodamų ryšio aparatų.

Išankstinio mokėjimo paslaugų vartotojai išmaniaisiais telefonais naudojasi mažiau, bet ir jų sparčiai daugėja – palyginti su 2011 metais, šiemet skverbtis išaugo 60 procentų.

Pradėjo daugiau naršyti

„Palyginti su Vakarų ir Šiaurės Europos šalimis, Lietuvoje nemažą įtaką daro gyventojų perkamoji galia.

Tačiau siūlome didelį telefonų pasirinkimą, tad kiekvienas tiek verslo, tiek privatus vartotojas gali rasti telefoną pagal savo poreikius už priimtiną kainą. Išmanieji telefonai tikrai nebėra prabangos prekė”, – kalbėjo „Omnitel” viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms Darius Maikštėnas.

Nuo 2010 metų pradžios tarp populiariausių buvo įvairūs „Samsung“, „Nokia“, „Huawei” modeliai ir visi „iPhone”.

„Būtent su išmaniųjų telefonų paplitimu sietinas vis populiarėjantis naršymas mobiliajame internete.

Išmaniųjų telefonų turėtojų apklausa, atlikta pernai naudojantis „Omnitel Trends” programėle, parodė, kad net 88 proc. apklaustųjų teigė, jog įsigiję išmanųjį telefoną pradėjo daugiau naršyti internete“, – sakė D.Maikštėnas.

Ne visi galėjo įsigyti

„Tele2” išmaniaisiais telefonais naudojasi 20 proc. klientų.

„Pagrindinė priežastis, kodėl šie telefonai tapo tokie populiarūs, yra sumažėjusi jų kaina. Tokie įrenginiai suteikia daugiau galimybių – galima skaityti elektroninius laiškus, naršyti internete, bendrauti socialiniuose tinkluose, žiūrėti vaizdo įrašus, žaisti.

Tačiau kol jų kaina buvo aukšta, jie buvo įperkami tik pasiturintiems vartotojams.

Anaiptol ne kiekvienas galėjo išleisti vidutinės mėnesio algos dydžio ar dar didesnę sumą telefono aparatui.

Gamintojams pasiūlius tų pačių galimybių, tačiau pigesnius aparatus, įsisuko vartotojams naudinga kainų mažėjimo spiralė”, – aiškino „Tele2” atstovas Andrius Baranauskas.

Nusprendė šviesti klientus

Kas antras mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė” klientas pastaruoju metu įsigyja ne paprastą, bet išmanųjį telefoną.

Palyginti su praėjusiais metais, „Bitėje” parduodamų išmaniųjų telefonų dalis išaugo trečdaliu.

„Tačiau mums svarbiausia yra ne parduotų telefonų skaičius. Labiausiai norime, kad juos įsigiję klientai pasinaudotų visomis galimybėmis: galėtų naršyti internete, tikrinti elektroninį paštą, bendrauti socialiniuose tinkluose, įsidiegti įvairias programėles, žaidimus ir kasdien jais naudotis.

Todėl pradėjome vykdyti švietimo programą „Bitės išmaniųjų mokykla“, – sakė „Bitė Lietuva” atstovė Raminta Rimkienė.

Atrodo, kad tokios mobiliojo ryšio operatorių pastangos duoda vaisių. Anot R.Rimkienės, vien per pirmąjį mėnesį naujų klientų, pradedančių naudotis mobiliuoju internetu telefone, skaičius išaugo daugiau kaip 50 procentų.

Reklama – tarytum priešas

 

Kaip populiariausią funkciją 92 proc. išmaniųjų telefonų savininkų nurodė tekstinių žinučių siuntimą, antroje vietoje – elektroninių laiškų rašymas (51 proc.), trečioje – naršymas socialiniuose tinkluose (45 proc.).

 

Tik 15 proc. išmaniųjų telefonų turėtojų per pastarąjį mėnesį atsisiuntė visos trukmės garso ir vaizdo įrašus ir teigė žiūrėję mobiliąją televiziją.

 

23 proc. klausėsi muzikos internete, 19 proc. tvirtino siuntęsi skambučių garso tonus.

 

Dauguma išmaniųjų telefonų naudotojų prisipažįsta iš viso nesinaudojantys telefonu žaidimams (51 proc.), 46 proc. vartotojų žaidė įsidiegtus ir tik nedidelė jų dalis (7 proc.) – internetinius žaidimus.

Mažiau populiarios tarp tyrimo dalyvių yra ir funkcinės programos – jomis teigė pasinaudoję 42 proc. išmaniųjų telefonų naudotojų. Mažiau nei pusė (40 proc.) išmėgino navigacinę sistemą (GPS) savo telefone.

Tiesa, vis daugiau žmonių naudojasi brūkšninių ir QR kodų skenavimo funkcija – per pastarąjį mėnesį Lietuvoje šią naujovę išbandė 13 proc. išmaniųjų telefonų šeimininkų.

Dauguma išmaniųjų telefonų turėtojų (80 proc.) naudojasi duomenų perdavimo paslaugomis, tačiau tik 21 proc. besinaudojančių už šią paslaugą nemoka – naudojasi nemokamu belaidžiu ryšiu viešosiose erdvėse.

Įdomu, kad daugiau nei pusė (56 proc.) išmaniųjų telefonų turėtojų namuose naudojasi „WiFi/WiMax” interneto ryšiu, likusieji už interneto paslaugą moka mobiliojo ryšio operatoriui.

Tik 4 proc. apklaustų lietuvių tikrina gautas reklamas ir paspaudžia nuorodas norėdami sužinoti daugiau informacijos. 40 proc. vartotojų teigia tik retkarčiais peržiūrintys reklamas.

Išmaniųjų telefonų naudotojai skirtingai reaguoja į telefonu gautą reklamą. Vieni ieško papildomos informacijos internete (17 proc.), kiti ketina įsigyti reklamuojamą produktą (18 proc.).

Vis dėlto didesnė dalis (25 proc.) susierzina išvydę reklamą savo mobiliajame telefone. Ir tik maža dalis (8 proc.) apklaustųjų yra linkę rekomenduoti reklamuojamą prekės ženklą ar produktą kitiems.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...