captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos smūgio kaina Lietuvos pienininkams

Daugiau nei du mėnesius Rusijai neįsileidžiant lietuviškų pieno produktų, įmonėms tenka sukti galvą, kaip ištverti laukimo laikotarpį. Profesinės sąjungos duomenimis, bendrovės „Pieno žvaigždės“ vadovai susimažino atlyginimus, darbuotojai eina atostogauti. Kitos įmonės kol kas tvirtina išsiverčiančios be papildomų priemonių.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Daugiau nei du mėnesius Rusijai neįsileidžiant lietuviškų pieno produktų, įmonėms tenka sukti galvą, kaip ištverti laukimo laikotarpį. Profesinės sąjungos duomenimis, bendrovės „Pieno žvaigždės“ vadovai susimažino atlyginimus, darbuotojai eina atostogauti. Kitos įmonės kol kas tvirtina išsiverčiančios be papildomų priemonių.

Šiuo metu kol kas niekas negali pasakyti, kada Rusija galėtų atšaukti draudimą, todėl lietuviai produktus parduoda kitur, tačiau pelnas ten mažesnis.

„Žmonės buvo atostogose įvairiose, tie, kurie turėjo metinių, buvo metinėse. Yra kas eina ir nemokamų. Žmonės tiesiog laukia, tikimasi, kad rinkos kažkaip atsigaus. Konsultacijų dėl atleidimų su mumis nebuvo“, – apie situaciją „Pieno žvaigždėse“ DELFI sakė Lietuvos maistininkų profsąjungos vadovė Gražina Gruzdienė.

Jos teigimu, įmonėje veikia kolektyvinė sutartis, nuolat bendraujama su vadovais.

„Vadovybė problemą sprendžia ganėtinai atsakingai. Nes aukščiausi vadovai susimažino atlyginimus, o žmonių atlyginimų nelietė“, – sakė pašnekovė.

Paklausta, ar įmonėje trumpinama darbo laiko trukmė, G. Gruzdienė sakė: „Yra įvairiai, kadangi grupė turi skirtingus padalinius, o kiekvienas padalinys turi kitokias žaliavas ir kitokią situaciją. Ten yra kolektyvinės sutartys. Situacija yra neeilinė, ji nepriklauso nei nuo vadovų, nei nuo žmonių“.

„Pieno žvaigždės“ pripažįsta, kad bando efektyvinti savo veiklą, tačiau detalesnių komentarų neteikia.

„Rusijai nuo spalio 7-osios uždraudus pieno produktų importą iš Lietuvos, bendrovė ieško būdų efektyvinti veiklą“, – DELFI sakė „Pieno žvaigždžių“ viešųjų ryšių vadovė Virginija Žygienė.

„Pieno žvaigždžių“ eksportas į Rusiją sudarė daugiau nei 40 proc. Per tris šių metų ketvirčius bendrovė uždirbo 15,5 mln. Lt arba penktadaliu mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Bendrovėje dirba daugiau nei 2 tūkst. darbuotojų.

„Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa tvirtino, kad įmonei kol kas neprireikė imtis jokių taupymo veiksmų.

„Dirbame kitose rinkose ir gamybos apimčių mūsų įmonė nemažina. Tiesiog gaminame kitokią produkciją, kurią daugiausiai parduodame Europos Sąjungoje. Mūsų gamyba sumažėjo tik dėl sezoniškumo, o ne Rusijos“, – DELFI sakė jis.

Pašnekovas pripažino neturįs informacijos, kada lietuvių produkcija vėl galės važiuoti į Rusiją. Maždaug penktadalis „Rokiškio sūrio“ produkcijos keliauja į Rusiją.

„Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius kalbėjo panašiai: „Mūsų įmonėje visiškai niekas nepasikeitė. Natūraliai, kaip ir kiekvienais metais gamyba sumažėjo tiek, kiek sezoniškumas sumažino pieno gavimą. Rusijos veiksmai veiklos nepaveikė, tiesiog produkcija išvažiavo į kitas rinkas“.

„Vilkyškių pieninė“ į Rusiją eksportuodavo apie 30 proc. produkcijos.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje pieno perdirbama tiek pat, kiek įprastai.

Bendrovės „Finasta Asset Management" fondų valdytojas Vaidotas Rūkas svarstė, kad esant tokiai situacijai laikinas darbuotojų sąnaudų mažinimas išnaudojant mokamas bei neapmokamas atostogas arba darbo trukmės trumpinimas būtų vienas iš galimų žingsnių.

„Rokiškio sūrio“ ir „Žemaitijos pieno“ eksportas į Rusiją sudaro pakankamai nedidelę dalį, todėl manau, kad jie elgsis nuosaikiau. „Vilkyškių pieninė“ taip pat į Rusiją vežė ne per didžiausią dalį gaminių. Sąnaudų mažinimas ir eksporto sustabdymo poveikis aktualiausias yra „Pieno žvaigždėms“. Jie turbūt turėtų pagalvoti apie tai, kaip laikinai mažinti sąnaudas, kol gamyba grįš į buvusį lygį“, – DELFI sakė jis.

Analitiko nuomone, nedėkingą eksporto į Rusiją situaciją švelnina tai, jog pieno produktų kainos kitose eksporto rinkose išlieka aukštos, todėl gaminius galima nukreipti į kitas ES šalis.

„Vis tik Rusija lietuviškiems pieno perdirbėjams yra pelningesnė rinka, kur gaminiai parduodami su nuosavu prekės ženklu, kai ES rinkoje produkcija tiekiama tik kaip nuo tarpinio gamintojo. Derėtis dėl mažesnių žaliavinių pieno supirkimo kainų taip pat būtų išeitis, kurios šiuo metu yra istorinėse aukštumose“, – komentavo V. Rūkas.

Lietuvos bankas anksčiau yra prognozavęs, kad Lietuviškų pieno produktų embargas iki šių metų pabaigos suvalgytų 0,2 proc. eksporto augimo.

DELFI primena, kad spalio 7 dieną Rusijos vartotojų tarnyba „Rospotrebnadzor" sustabdė lietuviškų pieno produktų importą į savo šalį. To priežastimi nurodomas neatitikimas kokybei.

Iki šiol Lietuvos pareigūnams nepavyksta pasiekti jokių apčiuopiamų rezultatų, kad pieno blokada baigtųsi.

Gelbėjasi sviestu

VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, pieno produktų eksportas 2013 m. spalio mėn., palyginti su 2012 m. spalio mėn., mažėjo 18,8 proc. Tokį mažėjimą labiausiai lėmė 46,2 mln. Lt arba 46,4 proc. sumažėjęs sūrių ir varškės eksportas.

Labiausiai mažėjusi rinka buvo Rusija, kuri sumažėjo 76,8 proc. arba 39 mln. Lt. Tačiau nagrinėjamu laikotarpiu išaugo Lenkijos bei Estijos rinkos: pieno produktų eksportas į Lenkiją didėjo daugiau kaip 8 kartus arba 2,1 mln. Lt, o Estijos rinka augo 68,4 proc. arba 0,7 mln. Lt.

„Tokius produkcijos kiekius, kiek buvo vežama į Rusiją, sunku per keletą savaičių perorientuoti į naujas rinkas. Tikėtina, tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl gerokai išaugo sviesto eksportas ir gamyba, kuris per metus padidėjo beveik 5 kartus nuo 3,4 mln. Lt iki 16,8 mln. Lt“, – tvirtino „Verslios Lietuvos“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas.

Sviesto eksportas labiausiai išaugo į Uzbekistaną – 9,8 mln. Lt, į Nyderlandus didėjo beveik 1,6 karto arba 1,7 mln. Lt, iki 2,84 mln. Lt, taip pat sviesto eksportas augo į Latviją, Azerbaidžaną, Vokietiją.

„Sviesto eksporto augimas į šias šalis skaičiuojamas palyginti ne tik su 2012 m. spalio mėn., bet ir su 2013 m. rugsėjo mėn., todėl manoma, kad tokiu būdu Lietuvos pieno perdirbėjai siekdami mažinti nuostolius dėl praradimų Rusijos rinkoje ne tik iš dalies perorientavo gamybą, bet ir ieškojo pieno produktams naujų eksporto rinkų, kurios ateityje gali kompensuoti ir prarastus eksporto į Rusiją kiekius“, – komentavo analitikas.

VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, Lietuvos pieno produktų eksportas į Rusiją šiais metais kiekvieną mėnesį sudarė vidutiniškai apie 55 mln. Lt arba maždaug pusė milijardo per devynis mėnesius.

Visas Lietuvos eksportas į Rusiją 2012 metais sudarė 15,04 mlrd. litų ir lyginant su 2011 metais paaugo 30,4 proc. Lietuvos eksportas į Rusiją sudaro beveik 19 proc. viso šalies eksporto.

Sūrio ir varškės apyvarta su Rusija pernai sudarė 511 mln. Lt. Rusija lietuviškų pieno produktų neįsileidžia nuo spalio 7 dienos.


 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...