captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl ukrainiečiai turėtų norėti gyventi taip, kaip gyvena lietuviai

Didelei Ukrainos visuomenės daliai Europos Sąjunga, puoselėjanti politinį ir ekonominį skaidrumą, atrodo esanti bene vienintelis išsigelbėjimas nuo šalyje klestinčios korupcijos ir su ja susijusio skurdo, pastebi LRT.lt kalbinti ekspertai. Ir nors daug kas Lietuvoje įsivaizduoja, jog ukrainiečiai ar baltarusiai gyvena geriau, nei į ES veik prieš 10 metų įstojusi Lietuva, ekonominiai ir politiniai faktai išsklaido šį viskuo nepatenkintų lietuvių vaizduotės sukurtą paveikslą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Didelei Ukrainos visuomenės daliai Europos Sąjunga, puoselėjanti politinį ir ekonominį skaidrumą, atrodo esanti bene vienintelis išsigelbėjimas nuo šalyje klestinčios korupcijos ir su ja susijusio skurdo, pastebi LRT.lt kalbinti ekspertai. Ir nors daug kas Lietuvoje įsivaizduoja, jog ukrainiečiai ar baltarusiai gyvena geriau, nei į ES veik prieš 10 metų įstojusi Lietuva, ekonominiai ir politiniai faktai išsklaido šį viskuo nepatenkintų lietuvių vaizduotės sukurtą paveikslą.

„Ukraina, išskyrus oligarchus ir mažą pakankamai turtingos visuomenės dalį, yra skurdi šalis, neišnaudojanti savo potencialo dėl korupcijos. Maža grupelė žmonių ten gyvena kitų sąskaita: didžioji dalis pajamų yra išvagiama, naudojama monopoliniams oligarchų interesams“, – sako M. Laurinavičius.

Nors Ukrainoje yra beveik 16 kartų daugiau gyventojų nei Lietuvoje, Ukrainos bendras vidaus produktas (BVP) už Lietuvos yra didesnis vos 4 kartus. Lietuvos BVP vienam gyventojui yra 37,6 tūkst. litų, tuo metu Ukrainoje šis skaičius tesiekia 9,6 tūkst. litų per metus. Vidutinis atlyginimas Ukrainoje yra dvigubai mažesnis nei Lietuvoje – 928,57 litai (Lietuvoje – 1784 litai).

Tuo metu vidutinis atlyginimas sostinėje Kijeve šiais metais siekė apie 1570 Lt. Trijų kambarių buto nuoma Kijevo pakraštyje kainuoja vidutiniškai 1,1 tūkst. litų, komunaliniai mokesčiai atsieina apie 200 litų.

Ukrainos prekybos centruose produktų kainos yra kiek mažesnės nei Lietuvoje. Remiantis Ukrainos žiniasklaidos pateikiamais šalies Ūkio ministerijos skaičiavimais, brangiausiai litras pieno kainuoja Lvove ir atsieina apie 2,45 lito, o pigiausiai – pietinėje Mykolajivo srityje – apie 1,85 lito. Kilogramas cukraus – 2 litus. Litras benzino Ukrainoje kainuoja 3,40 lito.

LRT.lt kalbinti ekspertai pastebi, kad, jei Ukraina būtų pasirašiusi Asociacijos ir Laisvos prekybos sutartį su Europos Sąjunga (ES), skurstanti šalis išsyk nebūtų pajutusi ekonominio pagerėjimo, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ukrainiečiai sulauktų teigiamų pokyčių.

„Asociacijos susitarimo nuostatos įtvirtina tam tikrus dalykus, svarbius protingai ekonominei politikai vykdyti: įstatymo viršenybės principą, konkurencinę aplinką, valstybės paramos verslui ribojimą. Tikėtina, kad tai turėtų teigiamą įtaką, nes viena pagrindinių problemų Ukrainoje yra ekonominių reformų trūkumas, prasta biudžeto politika, didelis deficitas, išlaidavimas, korupcija ir verslo sąsajos su politikais. Todėl Asociacijos susitarimas šias problemas bent iš dalies būtų padėjęs išspręsti. Vien dėl jos pasirašymo būtų pagerėję Ukrainos reitingai ir skolinimosi sąlygos“, – pažymi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Valdžia svarbesnė už ilgalaikę gerovę

Istorikas, politologas Vladas Sirutavičius teigia nesantis įsitikinęs, ar priartėjimas prie ES Ukrainoje būtų sukūręs skaidresnę sistemą, tačiau bet kuriuo atveju tai būtų reiškę nusistovėjusios sistemos laužymą.

„Nusistovėjusios sistemos keitimas yra skausmingas. Matyt, tai lėmė Asociacijos ir Laisvos prekybos sutarties nepasirašymą. V. Janukovyčius ir jį remiančios politinės grupės galvoja ne tiek apie ilgalaikes pasekmes, ekonominį augimą, o apie tai, kaip reikės laimėti rinkimus“, – kalba V. Sirutavičius.

Ukrainos prezidentas pamatė, kad kai kurios sutarties nuostatos nėra palankios jį remiančioms grupėms, tuomet atsvaros jis ėmė ieškoti Rusijoje, teigia V. Sirutavičius. Politologas taip pat pastebi, kad ES Ukrainos prezidentą bandė auklėti kaip mokinuką, kartais net pašiepti, o tai taip pat galėjo turėti įtakos apsisprendimui.

„Net jei V. Janukovyčius kažkam nepatinka, jis vis tiek yra valstybės lyderis, tad jei norima pasiekti kažkokį rezultatą, tai daryti reikia diplomatiškai. Visos aplinkybės politikoje turi įtakos. Tarptautiniuose santykiuose smulkmenų nėra“, – pažymi V. Sirutavičius.

Savo ruožtu M. Laurinavičiaus teigia, kad, norėdamas išlaikyti valdžią savo rankose, V. Janukovyčius bandė sužaisti sėkmingą partiją ir su Rytais, ir su Vakarais, ir su savo tauta, tačiau visus ėjimus pralaimėjo.

„Ukrainos prezidentas iš situacijos šalyje padarė turgų – ieškojo, kas jam brangiau sumokės. Tačiau aišku, kad jo tikslas yra ne Ukrainos narystė ES, ne Asociacijos sutarties pasirašymas, taip pat ir ne narystė Muitų sąjungoje. Jo tikslas yra asmeninė valdžia bet kokia kaina. Jis manė, kad tai, ką padarė, padės išlaikyti valdžią. Tačiau, mano manymu, jis apsiskaičiavo ir prarado bet kokią atramą Ukrainai“, – svarsto M. Laurinavičius.

Prieš V. Janukovyčių – ir „savi“?

Anot M. Laurinavičiaus, valdžios praradimas V. Janukovyčiui galėtų reikšti kalėjimą, todėl išlaikyti valdžią jam yra itin svarbu. Tačiau Ukrainos žmonių paramos jis neturėjo dar prieš nepasirašydamas Asociacijos su ES sutarties. Po to, kai tai neįvyko, jis tapo kelio į ES kliūties simboliu. Palaikymo jis nesulauks nei iš Europos, nei iš Rusijos, tikina politikos apžvalgininkas.

„Ukrainoje, įvairių apklausų duomenis, 52–58 proc. žmonių yra už Asociacijos, Laisvos prekybos sutarties pasirašymą ir europinį kelią. Be to, pagrindiniai V. Janukovyčiaus oponentai prezidento rinkimuose yra ES šalininkai. Tai reiškia, kad dabartinis Ukrainos prezidentas neturi didelės visuomenės dalies paramos. Jos pristigtų ir artimiausiuose rinkimuose“, – kalba M. Laurinavičius.

Politikos apžvalgininko teigimu, Ukrainos prezidentas neteko ir Europos paramos: „Viešai daug apie tai nešnekama, bet V. Janukovyčiui Vilniuje (Rytų partnerystės viršūnių susitikimo metu) buvo pateikta ir nemažai naujų pasiūlymų. Dabar Ukrainos valdžia kalba, kad norėtų kredito linijos iš Europos. Kiek aš žinau, Vilniuje jam tai buvo siūloma, tačiau dabar Europoje su juo niekas nebenori šnekėti, čia jis beveik tapo persona non grata.“

M. Lauinavičius mano, kad ir „savi“ nebėra pati tvirčiausia atrama V. Janukovyčiui: Ukrainos prezidentui pavaldžios jėgos struktūros gali nebepadėti išspręsti situacijos šalyje; pastebima ženklų, liudijančių, kad V. Janukovyčiaus aplinkoje yra žmonių, nusiteikusių prieš jį.

„Mano galva, jis apsiskaičiavo vertindamas ir Ukrainos oligarchų palankumą. Tai, kas įvyko šeštadienio rytą, kai buvo išvaikyta demonstracija ir prasidėjo didieji protestai, buvo suplanuota kažkur jo aplinkoje, siekiant jam pakenkti. Nes logiškai nepaaiškinama, kam reikėjo prieš tuos 200 demonstrantų pasiųsti 2–3 tūkst. karių. Jokios prasmės tai neturėjo, o kad tai sukels tokią reakciją, buvo absoliučiai lengvai prognozuojama. Todėl, manau, kad kaip „Oranžinės revoliucijos“ atveju, daug kas buvo surežisuota ir tai nebuvo vien tautos revoliucija“, – svarsto M. Laurinavičius.

Gan aiškiu ženklu, kad „savi“ oligarchai yra nusiteikę prieš V. Janukovyčių, politikos apžvalgininkas laiko ir tai, kaip Ukrainos televizijos kanalai atspindi įvykius šalyje. M. Laurinavičius pastebi, kad pagrindiniai televizijos kanalai protestuotojų atžvilgiu yra nusiteikę palankiai arba viską nušviečia ypač objektyviai, nors anksčiau tuose pačiuose šalies oligarchų valdomuose televizijos kanaluose buvo daug provyriausybinės informacijos.

„Taigi V. Janukovyčius savo žaidime neteisingai apskaičiavo ėjimus ir su oligarchais, ir su visuomene, ir su Europa. Kas lieka? Rusija. Bet Rusija niekada netiesia rankos silpnojo gelbėti, nebent nori visiškai pažeminti ir paskutinį kailį nudirti“, – Ukrainos ir jos vadovo situaciją apibūdina M. Laurinavičius.

Kas laukia Ukrainos?

R. Vilpišausko teigimu, V. Janukovyčius ir jo aplinka pastarojo meto protestų akivaizdoje ir ateityje bet kokia kaina mėgins išsaugoti valdžią. Tai, anot TSPMI vadovo, reiškia, kad ilgalaikiam šalies ekonomikos augimui reikalingos reformos veikiausiai nebus įgyvendinamos, nes daugelis jų bent jau kurį laiką būtų nepopuliarios, nepatiktų daliai visuomenės.

„Dėl to vyriausybės dažniausiai ir vengia įgyvendinti ilgalaikes reformas. Manau, tokia politika tęsis ir toliau, bus tiesiog ieškoma finansinės paramos, galimybių pasiskolinti ir siekti palaikyti visuomenei priimtiną padėtį įvairiomis išmokomis tam, kad būtų laimėti prezidento rinkimai“, – sako R. Vilpišauskas.

Savo ruožtu M. Laurinavičius pažymi, kad teoriškai V. Janukovyčius gali išlaikyti valdžią savo rankose, panaudodamas visas savo jėgos struktūras, išvaikydamas demonstrantus, į kalėjimus susodindamas visus opozicijos lyderius. Tačiau tai, anot politikos apžvalgininko, yra sunkiai tikėtinas scenarijus.

„Ukrainos valdžia yra labai necentralizuota. Vyriausybėje ir netgi V. Janukovyčiaus administracijoje yra žmonių, kurie nėra vien tik jo šalininkai. Galų gale jo partija taip pat tikrai nėra vieninga ir jokiu būdu nėra visiškai kontroliuojama. Ten yra tiek veikėjų, kurie gali daryti įtaką, kad vien jėga išspręsti susidariusią situaciją ir išlaikyti valdžią savo rankose nėra įmanoma“, – kalba M. Laurinavičius.

Tačiau, politikos apžvalgininko manymu, Ukrainoje vyksta lūžis, kuris dar labiau priartins Ukrainą prie ES: „Nesu optimistiškai nusiteikęs, kad Ukraina gali labai smarkiai pajudėti europiniu keliu, nes tai sugriautų šiuo metu šalyje egzistuojančią oligarchams palankią sistemą. Vargu ar matomoje perspektyvoje Ukraina galėtų tapti pilnateise ES nare, bet lūžis vyksta kaip tik dabar: Ukraina dar labiau pajudės toliau nuo Rusijos – ES link, o tai, kad V. Janukovyčius pralošė, yra būtent šio kelio pagrindas.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close