captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nuolaida – būdas sutaupyti ar pinklės klientui?

Mūšis tarp Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių vyksta ne vien kainų atžvilgiu: visi burba, kai konkurentai „neišleidžia“ savo klientų, kurie nori pasirinkti konkuruojančio operatoriaus paslaugas, tačiau kai klientai nori atsisakyti jų paslaugų ir bėgti pas konkurentus, lygiai taip pat visi lenkia įstatymus iki ribos ir, jei tik tai leidžiama įstatymais, klientų sąskaitas apkarsto įvairiais mokesčiais.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Mūšis tarp Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių vyksta ne vien kainų atžvilgiu: visi burba, kai konkurentai „neišleidžia“ savo klientų, kurie nori pasirinkti konkuruojančio operatoriaus paslaugas, tačiau kai klientai nori atsisakyti jų paslaugų ir bėgti pas konkurentus, lygiai taip pat visi lenkia įstatymus iki ribos ir, jei tik tai leidžiama įstatymais, klientų sąskaitas apkarsto įvairiais mokesčiais.

Panašioje situacijoje atsidūrė ir vilnietis Jevgenijus, suviliotas kito operatoriaus: rugsėjo mėnesį jis nusprendė „Tele2“ paslaugas išmainyti į „Omnitel“. Ir netrukus sulaukė „Tele2“ raginimo susimokėti beveik 710 litų.

Supyko dėl nemandagaus bendravimo ir pinigų reikalavimo

„Man pasiskambinus [į „Tele2“ pagalbos centrą – red.] atsiliepė vyrukas, kuris net klientų aptarnavimo specialistu dėl savo kultūros negalėtų vadintis. Jis nemandagiai mėtėsi 709 Lt suma, kurios negalėjo paaiškinti. Ir negalėjo atsakyti iš ko ji susideda. Tada paklaustas kur yra „Tele2“ būstinė, ar kokiu adresu kreiptis, kad pagaliau galima būtų gauti sąskaitą ir viską išsiaiškinti negalėjo atsakyti (nors tai parašyta „Tele2“ internetiniame puslapyje). Taip pat pradėjo netvirtai šnekėti apie kažkokį netesybų mokestį, kurio nėra nurodyta sutartyje. O galiausiai kai buvo paklaustas, kur pateikti pretenziją negalėjo atsakyti, o paprašytas sujungti su vadovu –padėjo ragelį.“, – pinigų „išmušinėjimu“ ir nemandagiu elgesiu skundėsi Jevgenijaus draugė Eglė.

Nemažą dalį šios sąskaitos paaiškinti nesudėtinga – pilietis buvo sudaręs telefono pirkimo išsimokėtinai sutartį 2 metų laikotarpiui, tačiau sutartį nutraukė po 16 mėnesių. Taigi, už aštuonis likusius mėnesius susidarė gana didelė 280 litų suma (nors sąskaitoje nurodyta 267,58 Lt su PVM). Be to, 240 litų nurodyta sumokėti už paskutinį sutarties galiojimo mėnesį metu suteiktas paslaugas, viršijusias sutarties limitą. Ir paskutinis stambus dėmuo – 201,47 Lt su PVM – įrašytas kaip „sutarties nutraukimo mokestis“.

Štai šis paskutinis dėmuo ir tapo didžiulio Jevgenijaus nepasitenkinimo priežastimi – juk, regis, terminuotų paslaugų teikimo sutarčių laikai Lietuvoje negrįžtamai baigėsi. Bent jau teoriškai: Lietuvos Civiliniame kodekse, straipsnyje 6.721, nurodyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti.

Įstatymai netesybų neleidžia, bet suteiktų nuolaidų susigrąžinti nedraudžia

Tokiu atveju, kai sutartis nutraukiama kliento pageidavimu, negali būti taikomos netęsybos, kaip kompensacija už paslaugų teikėjo nepatenkintus lūkesčius – kitaip tariant, vartotojai negali būti apkraunami baudomis už tai, kad paslaugomis liovėsi naudotis anksčiau, nei raštiškai pasižadėjo.

Tačiau šiame CK straipsnyje taip pat nurodoma, kad klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. O tai, kalbant apie mobiliojo ryšio operatorius, reiškia, kad klientas turi sumokėti likusią skolą už kartu su ryšio sutartimi įsigytus įrenginius ir grąžinti suteiktas nuolaidas.

Štai šis reikalavimas – „grąžinti suteiktas nuolaidas“ – ir tapo pagrindu į sąskaitą įtraukti „sutarties nutraukimo mokestį“. Nuolaida, pasirodo, buvo suteikta telefonui – pardavimo metu jis salone kainavo 1148 litus, bet kartu su ryšio teikimo paslaugos sutartimi sudarius ir įrenginio įsigijimo sutartį, telefono kaina klientui sumažėjo iki 929 litų (24 mėnesinių mokesčių po 35 litus ir 89 litų pradinės įmokos). Taigi, susidarė solidus, klientui netikėtas 219 litų skirtumas. Primename, sąskaitoje nurodyta 201, 47 litai.

Pasak „Tele2“ komunikacijos vadovo Baltijos šalims Andriaus Baranausko, šį skirtumą iš kliento pareikalauta susimokėti tik dėl to, kad jis kito operatoriaus paslaugas nusprendė pasirinkti dar iki sutarties galiojimo laiko pabaigos – esą, jeigu klientas būtų naudojęsis „Tele2“ paslaugomis visus 24 mokesčius arba telefoną įsigijęs ne išsimokėjimo būdu, šių pinigų iš jo niekas nereikalautų.

Tačiau tai, pasak A. Baranausko, nėra netęsybų mokestis – tai yra skirtumas tarp sumos, kurią klientas sumokėjo už telefoną ir kainos, kuri nurodyta telefono įsigijimo sutartyje. Kitaip tariant, teisėtas įmonės reikalavimas susigrąžinti nuolaidą.

A. Baranauskas DELFI nepateikė tikslių matematinių veiksmų sekos, po kurios gauta klientui pateikta sąskaita. „Mūsų vadybininkas skaičiuodamas tiksliai galėjo išrašyti ir keliomis dešimtimis litų didesnę sąskaitą, tačiau žinodamas, kad šis klientas vis vien kada nors grįš pas mus, nusprendė geranoriškai sumažinti sąskaitą“.

Netesybos ir nuolaidos – sinonimai?

Atrodytų, viskas gražu ir teisėta, tačiau šis nemalonus santykių aiškinimasis, kuriame klientas liko neteisus, atskleidžia kiek gilesnę bėdą: galimybės sutaupyti viliojami žmonės patys užsineria sau sutarties, kurios už dyką nenutrauksi, kilpą. Mat nutraukus paslaugų teikimo ir gavimo santykius su bendrove, šioji reikalaus nedelsiant grąžinti ir skolą už kartu su sutartimi įsigyjamą įrenginį, įskaitant suteiktą nuolaidą.

Peržvelgus gruodžio pradžioje „Tele2“ teiktus pasiūlymus tapo akivaizdu, kad įsigyjant telefonus su 2 metų trukmės sutartimi, įrenginio kaina gali sumažėti 200 litų ar net daugiau.

Pavyzdžiui, „Sony Xperia Z1“, kurio pilna kaina yra 2185 Lt, pasirinkus planą 500 su 12 litų mėnesine įmoka už telefoną ir 1599 litų pradine įmoka tekainuotų 1887 litus (ir valstybės nustatytą atminties laikmenos vienkartinį mokestį – 18,15 litų), taigi būtų sutaupyti net 298 litai.

Ir jeigu sutartis būtų nutraukta anksčiau numatyto laiko, iš kliento būtų reikalaujama grąžinti ne tik likusias mėnesines įmokas už įrenginį, bet ir suteiktą nuolaidą.

Viena vertus, jeigu klientas prognozuoja, kad artimiausius dvejus metus gyvenimas bus stabilus ir poreikiai nesikeis, gali kartu su paslaugų teikimo sutartimi išsimokėtinai įsigyti ir telefoną bei taip per tuos dvejus metus sutaupyti gal net kelis šimtus litų, o taip pat išskaidyti finansinę naštą.

Kita vertus, negalima pamiršti tendencijos, kad ryšio paslaugos mūsų šalyje pinga ganėtinai sparčiai. Pasiūlymas, kuris šiandien skamba itin viliojančiai, po dvejų metų gali atrodyti tarsi bandymas apiplėšti vidury baltos dienos, be to, per dvejus metus ir poreikiai gali pasikeisti.

Nesusipratimų vengs keisdami įmokos pavadinimą

Prieš pat šio straipsnio publikavimą A. Baranauskas susisiekė su DELFI ir informavo, jog nuo šiol visiems jų klientams, kurie nutraukia sutartį, paskutinėse sąskaitose sumos, kurią klientai skolingi už įrenginius įmonė nebevadins „Sutarties nutraukimo mokesčiu“ – esą, tai klaidina žmones ir pagrįstai kelia jų pyktį. Nuo šiol įsiskolinimas už įrenginį ir nuolaidas sąskaitoje bus vadinami „Sutarties nutraukimas: atsiskaitymas už įrangą ar suteiktas nuolaidas “.

„Pokytį įvedėme jau lapkričio sąskaitose, jo priežastimi tapo Delfi.lt klausimas dėl klientės, kuriai ši pozicija buvo neaiški. Tai – pavyzdys, kad greitai reaguojame į klientų poreikius, tą patį darysime ir toliau“, – rašė A. Baranauskas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...