captcha

Jūsų klausimas priimtas

IT specialistų paklausa pasiūlą viršys 5 kartus

Bene vienintelis sektorius, kur renkasi ne darbdavys, o darbuotojas, – informacinių technologijų (IT). Ir padėtis, anot tyrimo, nesikeis dar bent 2–3 metus, nes specialistų paklausa pasiūlą viršys 5 kartus. Įmonės ragina visus skubiai ieškoti būdų, kaip patenkinti šių darbuotojų poreikį, nes esą be galo kelti algas – neįmanoma, o, nesant kitų galimybių, nukenčia ir verslas, ir valstybė.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Bene vienintelis sektorius, kur renkasi ne darbdavys, o darbuotojas, – informacinių technologijų (IT). Ir padėtis, anot tyrimo, nesikeis dar bent 2–3 metus, nes specialistų paklausa pasiūlą viršys 5 kartus. Įmonės ragina visus skubiai ieškoti būdų, kaip patenkinti šių darbuotojų poreikį, nes esą be galo kelti algas – neįmanoma, o, nesant kitų galimybių, nukenčia ir verslas, ir valstybė.

Su informacinių technologijų specialistų stygiumi susiduria daugybė tiek vietinių, tiek užsienio kapitalo kompanijų. Mat rasti tinkamą programuotoją ar kitą darbuotoją, anot personalo bendrovių, įprastos paieškos priemonės, kaip, pvz., darbo skelbimai, nė kiek nepadeda.

„Visi žmonės, kurie išmano tą sritį geriau, iš tikrųjų darbą turi ir tada prasideda darbuotojų perviliojimas iš vienos įmonės į kitą. Norint pervilioti darbuotoją, reikia kelti atlyginimą. Pralošia iš principo tiek ta įmonė, kuri prisivilioja jį, tiek ta, kuri jo netenka“, – tvirtina „Alliance Recruitment“ vadovas Vytenis Šidlauskas.

Pasamdyti daugiau žmonių, anot tyrimo, norėtų 90 proc. informacinių technologijų įmonių. Bet tokių galimybių, bent jau iki 2016-ųjų, nenusimato. Aukštosios mokyklos išleisti į rinką žada tik apie 3 tūkst. dabar graibstomiausios specialybės absolventų.

„Įmonių lūkesčiai yra geri, tai reiškia, kad verslo prasme viskas gerai ir jos norėtų didinti darbuotojų skaičių. Tyrimo duomenimis, lyginant su tuo, kokia yra prognozuojama pasiūla, įmonėms truktų maždaug 14 tūkst. specialistų“, – teigia „Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.

„Infobalt“ duomenimis, stojimas į informacinių ir ryšių technologijų specialybes nuo 2008-ųjų sumažėjęs beveik trečdaliu. Negana to, iš įstojusiųjų studijas baigia tik pusė. Vien demografija to esą negalima paaiškinti – jaunimą atbaido neįdomios studijų programos arba nėra pinigų susimokėti, kai papuoli į mokamą vietą.

Švietimo ir mokslo viceministras sutinka, kad informatika, jeigu reikia pačiam mokėti, netampa ta, kuri labiausiai viliotų. Pernai į visų specialybių valstybės finansuojamas vietas priimta perpus mažiau studentų nei anksčiau. Nuo 2015-ųjų sąlygas žadama keisti. O kitąmet norima didinti informatikos, inžinerijos, programavimo ir panašių specialybių finansavimą, bet kiek – neaišku. Bet kuriuo atveju situacija esą nepagerės per naktį. 

„Stebuklų niekada nebūna. Ar mes turim pakankamą skaičių dėstytojų, kurie gebėtų parengti gerus, paklausius rinkoje specialistus? Šitas korpusas taip pat sensta. Bet jūs pastebite, kad laikas nuo laiko įvairiomis priemonėmis mes mažiname priėmimą į labai populiarias, bet rinkoje vis dėlto nepaklausias studijų programas ir didiname priėmimą į tas programas, kurios turi paklausą“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.

Valstybė irgi suinteresuota, kad šių specialistų netruktų. Mat daugiau jų – daugiau įdarbintų žmonių, daugiau sumokamų mokesčių, daugiau priviliotų užsienio investuotojų.

Įmonės sako, kad perpirkti specialistus, kaskart siūlant didesnę algą, nebus įmanoma amžinai, nes algos pasieks Vakarų europiečių algas.

Tada užsakovui, pvz., iš Vokietijos, esą neapsimokės pirkti lietuvių kuriamų produktų, jis galės dirbti su vietiniais. Dabar vidutinė 3–4 metų patirtį turinčio informacinių technologijų specialisto alga rinkoje, skaičiuojama, yra 4–5 tūkst. Lt į rankas. Prognozuojama, kad ji dar ūgtelės.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...