captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Maximos“ krizių valdymo planas: gaisro atveju – gelbėti pinigus ir prekes

DELFI pasiekė informacija apie prekybos tinklo „Maxima“ paruoštą krizių valdymo planą. Šis dokumentas parengtas lapkričio 22 d. – kitą dieną po Rygos „Maximos“ griūties.
R. Kokšarovo (BFL/F64) nuotr.
R. Kokšarovo (BFL/F64) nuotr.

DELFI pasiekė informacija apie prekybos tinklo „Maxima“ paruoštą krizių valdymo planą. Šis dokumentas parengtas lapkričio 22 d. – kitą dieną po Rygos „Maximos“ griūties.

Instrukcija bendriniais saugos reikalavimais neapsiriboja. Pavyzdžiui, joje darbuotojams nurodoma, kad gaisro atveju reikia gelbėti pinigus iš kasų ir saugoti prekybos centrą nuo vagišių. Tokios instrukcijos pašiurpino Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovybę, tačiau „Maxima“ tikina pirmu prioritetu laikanti žmonių saugumą.

Nerandi signalizacijos kaukimo priežasties? Atšauk evakuaciją

Prekybos centre Rygoje, anot liudininkų, signalizacija kaukė apie valandą iki lubų griūties. „Maximos“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė DELFI patvirtino, kad Lietuvoje lapkričio 22 d. dokumentu įtvirtintas reagavimas į tokią situaciją.

„Maxima“ savo darbuotojams nurodo, jog neradus gaisro signalizacijos suveikimo priežasties, reikia grįžti prie įprasto darbo.

„Tiek priešgaisrinę saugą reglamentuojančių įstatymų nuostatose, tiek „Maxima“  įmonės Veiksmų, įvykus gaisrui planuose ar Ekstremalių situacijų valdymo planuose nurodoma viena pagrindinė veiksmų seka: informavimas apie gaisrą/ekstremalią situaciją – gelbėjimas – gesinimas/lokalizavimas. Dažnai visi šie veiksmai vyksta paraleliai. Pabrėžiame, kad nė viename iš šių dokumentų neminima apie „signalizacijos išjungimą“, juose nurodoma, kad vizualiai nenustačius gaisro buvimo (jei gaisras nekilo), pavojaus signalas atšaukiamas, t.y. klientai ir darbuotojai informuojami, kad pavojus netikras, o evakuacija, jei ji prasidėjusi, nutraukiama“, – teigė R. Saulytė.

Gaisras? Neškite pinigus ir saugokite prekes

DELFI žiniomis, „Maximos“ krizių valdymo instrukcijoje nurodoma, jog patalpose kilus gaisrui ir nepavykus jo greitai lokalizuoti, skelbiama klientų ir personalo evakuacija. Tačiau tuo neapsiribojama. Dokumente nurodoma, kad po to „organizuojamas pinigų perkėlimas iš kasų į centrinę kasą“.

„Įstatymas nustato, kad vadovas gaisro atveju gali skirti asmenis, atsakingus už materialinių vertybių evakuaciją. Tad pinigų perkėlimas ar kitų materialinių vertybių evakuacija gali būti vykdoma. Tai gali daryti už evakuaciją atsakingi asmenys, gavę vadovo nurodymą, kuris tokį sprendimą gali priimti tik įvertinęs visas aplinkybes: pirmiausiai – ar negresia pavojus niekieno gyvybei ir sveikatai“, – teigė R. Saulytė.

Be to, dokumente nurodoma, kad „likę laisvi prekybos centro darbuotojai, jei įmanoma, iš pastato išorės saugo prekybos centro išėjimus“. Pastarosios instrukcijos tikslas – užtikrinti, kad savo gyvybe rizikuoti nebijantys ilgapirščiai nesibrautų į patalpas ir nevogtų prekių.

R. Saulytė DELFI patvirtino, kad tokia instrukcija egzistuoja. Tačiau ji patikino, kad darbuotojai neprivalo rizikuodami sveikata ir gyvybe saugoti degantį pastatą.

„Sprendimą po evakuacijos saugoti prekybos centrą nuo galimų vagysčių išorėje, gali priimti padalinio (parduotuvės) vadovas, vėlgi įvertinęs aplinkybes – pirmiausiai, ar visi pastate buvę darbuotojai/klientai saugiai evakuoti, ar atstumas nuo pastato (kuris saugomas) yra saugus ir negresia joks pavojus pastatą paliekamų saugoti asmenų gyvybei ar sveikatai. Materialinių vertybių apsauga yra viena iš teisės aktuose numatytų gaisro ar kitų įvykių valdymo ir lokalizacijos veiksmų. Tačiau, kaip minėjau, tokių veiksmų imamasi tik įvertinus rizikas ir negresiant pavojaus asmenų gyvybei ir sveikatai, o veiksmus atlieka tik apmokyti darbuotojai“, – tikino „Maximos“ atstovė.

DELFI žiniomis, dokumente atskira instrukcija pateikta ir tokiems atvejams, kaip Rygos tragedija. Dokumente konkrečiai minimi įlūžusio stogo ir pastatų griūties scenarijai. Tokiu kritiniu atveju darbuotojams nėra jokios prievolės rūpintis pinigų ar prekių saugumu – pagal krizių valdymo planą, turi būti nedelsiant skelbiama evakuacija ir informuojamos specialiosios tarnybos.

Pavojaus darbuotojams neįžvelgia

Pasak R. Saulytės, su šiomis instrukcijomis supažindinami visi tinklo darbuotojai, jie taip pat apmokomi, kaip elgtis ekstremaliose situacijose. Paklausta, ar įmonės vidinės instrukcijos nekelia rizikos darbuotojų sveikatai ar gyvybei, „Maximos“ atstovė kartojo, jog būtent žmonių saugumas yra pagrindinis prioritetas.

„Instrukcijos, ekstremalių situacijų veiksmų planai ir pan. tam ir kuriami, kad užtikrintų asmenų (darbuotojų, klientų) saugumą – išsaugotų jų gyvybę ir sveikatą, o ne jiems kenktų. Tiek Priešgaisrinę saugą reglamentuojančių įstatymų nuostatose, tiek „Maximos“ Veiksmų, įvykus gaisrui planuose ar Ekstremalių situacijų valdymo planuose pabrėžiama, kad pirmiausia privalu rūpintis darbuotojų, klientų gyvybe ir sveikata ir tik po to gali sekti visi kiti veiksmai – tokie kaip saugos tarnybų iškvietimas, jei tai įmanoma/leidžia aplinkybės – gaisro ar ekstremalios situacijos lokalizavimas, materialaus turto gelbėjimas ir pan.“, – teigė R. Saulytė.

Anot jos, net negali būti kalbos apie tai, kad „Maxima“ kaip nors ribotų darbuotojų galimybes palikti pastatą suskambus pavojaus signalui.

„Jie privalo tai padaryti. Darbuotojai išgirdę garsinį signalą, informuojantį apie galimą pavojų privalo nedelsiant evakuotis“, – užtikrino R. Saulytė.

Instrukcija – reakcija į Rygos tragediją

„Maximos“ atstovė patvirtino, kad šis dokumentas – reakcija į lapkričio 21 d. tragediją Rygoje.

„Įstatymai įpareigoja išaiškėjus naujoms rizikoms, po įvykių ar pan. peržiūrėti ir pagal poreikį aktualizuoti esamus rizikų valdymo ir veiksmų planus. Mūsų įmonė itin didelė, padalinių daug, dokumentų visose parduotuvėse ar padaliniuose peržiūra reikalaus daug laiko, siekiant papildomai valdyti galimas rizikas Lietuvoje, šalia pagrindinių įmonėje jau veikusių dokumentų buvo nuspręsta parengti papildomą dokumentą, kuris pateiktų ekstremalių situacijų valdymo įmonėje gaires.

Analizuojant naujai išleisto dokumento turinį, jis plačiau ir detaliau apibrėžia sąvokas, kas yra ekstremali situacija (juk tai ne visuomet būna gaisras), pateikia išsamesnius aprašymus, kokios ekstremalios situacijos gali būti, kaip elgtis kiekvienu konkrečiu ekstremalios situacijos atveju, numatoma atsakomybė ir pan.“, – aiškino R. Saulytė.

Pasak jos, parengtas papildomas dokumentas, o didžiausiame šalies prekybos tinkle vadovaujamasi įstatymų nuostatomis.

„Visi „Maxima LT“ darbuotojai vadovaujasi 2 pagrindiniais dokumentais, apibrėžiančiais ekstremalių situacijų valdymą „Maxima LT“ įmonėje: t.y. Priešgaisrinės saugos instrukcija, kurios dalimi yra veiksmų, įvykus gaisrui, planai ir Ekstremalių situacijų valdymo planai. Tiek Veiksmų, įvykus gaisrui planai, tiek ir Ekstremalių situacijų valdymo planai yra sudaromi atsižvelgus į konkretų parduotuvės formatą (X, XX, XXX parduotuvėms) ir yra pritaikyti konkrečiai parduotuvei ar konkrečiam padaliniui. Šie dokumentai įmonėje galiojo ir tebegalioja iki šiol, jie yra parengti vadovaujantis priešgaisrinę saugą Lietuvoje reglamentuojančiais įstatymais, nuolat peržiūrimi, atnaujinami, aktualizuojami“, – aiškino R. Saulytė.

„Maxima“ teigia negalinti patvirtinti, kad DELFI pasiekė autentiškas įmonės vidaus dokumentas. Vis dėlto įmonė pripažįsta, kad „Maximos“ krizių valdymo plane figūruoja čia minimos instrukcijos.

VDI vadovas: žmonių saugumas – aukščiau visko

Iš DELFI sužinojęs apie „Maximos“ vidaus instrukcijas, VDI vadovas Vilius Mačiulaitis neslėpė nuostabos. Ypač dėl punktų, kuriuose reglamentuojamas darbuotojų elgesys gaisro atveju. Visų pirma, anot Darbo inspekcijos vadovo, pinigų saugumu gali rūpintis tik labai gerai apmokytas personalas.

„Aš manau, kad esant krizinei situacijai išlygos neturėtų dominuoti. Esu įsitikinęs, kad darbuotojai gaisro gesinime arba lokalizacijoje galėtų dalyvauti tik tuo atveju, jeigu jie būtų tinkamai ir gerai apmokyti. Jeigu jie tame dalyvautų, matyt, rizika kažkokia yra. Jeigu tie žmonės nėra išmokyti dirbti ekstremaliomis situacijomis, nemanau, kad pinigai šiuo atveju gali būti kažkoks prioritetas“, – DELFI teigė V. Mačiulaitis.

Sužinojęs apie instrukciją darbuotojams saugoti pastato, kuriame kilo gaistas, išėjimus, VDI vadovas teigė sunkiai suprantantis tokią įmonės politiką.

„Man, kaip darbo teisės specialistui, tai truputėlį keista nuostata. Todėl, kad mes kalbame apie ekstremalią situaciją ir būtinybę gelbėti žmones, o ne gelbėti daiktus. Mano, kaip žmogaus, reakcija būtų... kaip į keistą nuostatą“, – nusistebėjo V. Mačiulaitis.

VDI vadovo teigimu, įmonės vidaus taisyklės negali būti aukščiau įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtintų saugumo reikalavimų. Pasak jo, įmonė negali niekaip nubausti darbuotojų, jei jie atsisako paklusti, pvz., reikalavimui saugoti galimai pavojingo pastato išėjimus ar gelbėti pinigus.

„Pagrindinis dalykas – ar žmonės realiai yra supažindinami, ar jie žino, kaip reikia elgtis. Tos taisyklės, kokią jos pareigą sukuria, jeigu įvyksta sprogimas, gaisras ar dar kažkas, o žmonės turi saugoti išėjimus? Nesukelia jokių, iš darbo teisės pusės“, – reziumavo V. Mačiulaitis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...