captcha

Jūsų klausimas priimtas

Verslui pristatyti Kauno Bendrojo plano sprendiniai

Miesto savivaldybėje surengtame jos bei Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų, taip pat Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos įkurtos Verslo tarybos posėdyje savivaldybės atstovai, architektai pristatė naujus miesto Bendrojo plano sprendinius.
V. Jurevičiaus (BFL) nuotr.
V. Jurevičiaus (BFL) nuotr.

Miesto savivaldybėje surengtame jos bei Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų, taip pat Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos įkurtos Verslo tarybos posėdyje savivaldybės atstovai, architektai pristatė naujus miesto Bendrojo plano sprendinius.

Akcentuotos plane numatomos tinkamos pramonės plėtrai Kauno miesto savivaldybės teritorijos. Didžiausios pramoninės paskirties teritorijos Kaune projektuojamos Taikos prospekte, Draugystės gatvėje, Chemijos prospekte ir Ateities plento zonoje, taip pat prie „Via Baltica“ magistralės, ties Kalvarijos gatve.

„Tokios teritorijos užtikrintų miesto ir verslo gyvybingumą, todėl stipriname galimybes plėtotis pramonei“, – Verslo tarybai pristatydamas 2013 - 2023 m. miesto Bendrąjį planą, sakė savivaldybės įmonės „Kauno planas“ direktorius Gediminas Šinkūnas.

Be to, jis pabrėžė, kad dar 20 metų planuojama gyventojų mažėjimo tendencija, dėl to nėra tikslinga numatyti miesto plėtros, o visi prioritetai ir ištekliai koncentruojami į Kauno centrą.

Pasak Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, buvo atliktas jau baigiančio galioti 2003 - 2013 m. bendrojo plano sprendinių monitoringas. Per pastarąjį dešimtmetį atlikti 103 bendrojo plano pakeitimai, parengti 9 specialieji planai (degalinių, didžiųjų prekybos centrų išdėstymo, dviračių takų, draustinių), patvirtinti 2547 detalieji planai. Baigtas M. K. Čiurlionio tiltas, pastatytas „Akropolis“, „Mega“, „Žalgirio“ arena, nutiesta Marvelės gatvė ir Europos prospektas, sutvarkyta Nemuno sala ir santaka.

Miesto plotas nesikeičia, jis sudaro 157 kvadratinius kilometrus, tačiau gyventojų skaičius sumažėjo iki 310 tūkstančių. Planuota, kad dabartiniu metu Kaune gyvens 450 tūkstančių žmonių. Deja, demografiniai pokyčiai daro esminę įtaką Bendrojo plano sprendiniams.

Po pirmųjų viešų rengiamo naujo dokumento svarstymų planuotojai sulaukė 250 pasiūlymų iš visuomenės. Kai kurie iš jų yra esminiai, į juos atsižvelgiama, o Bendrojo plano derinimas ir svarstymas dar tęsiamas.

Architektų teigimu, komplikuoti nuosavybės į žemę atkūrimo Kaune procesai sustabdė miesto plėtrą. Iki šiol 1000 piliečių nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, nors kiti miestai restituciją jau pamiršę. Sudėtinga paimti žemę visuomenės poreikiams, kai jos prireikia stambesniam objektui ar gatvei. Procesas iki tiek susmulkėjęs, kad atkuriamos nuosavybės teisės net į 20 kvadratinių metrų žemės. Dėl tos priežasties ir investuotojams nėra ką pasiūlyti.

ELTA primena, jog prieš keliolika metų prie Kauno miesto teritorijos buvo prijungta 34 kvadratiniai kilometrai rajono žemės, kurioje buvo suprojektuota apie 15 tūkstančių sklypų nuosavybės teisėms atkurti.

„Prijungus šias dykras su žvyrkeliais, kurios iki dabar miestui yra kaip akmuo po kaklu, nuosavybės grąžinimo įstatymas buvo pakeistas, ir tų sklypų suteikti buvusiems savininkams nebebuvo galima. Miestas liko apgautas“, – sakė N. Valatkevičius.

Verslo atstovai klausė, kodėl ilgai užtrunka detaliųjų planų rengimas. Sudėjus visas privalomas procedūras, tai užima vidutiniškai pusantrų metų. N. Valatkevičius tvirtino, kad Savivaldybėje dokumentai sutvarkomi per 2-3 mėnesius, tačiau paskui sugaištama daug laiko Nacionalinėje žemės tarnyboje, Registrų centre. „Per tiek laiko buvo pastatyta „Mega“, – replikavo verslininkai.

G. Šinkūnas įsitikinęs, kad planavimo procesai vyktų daug sklandžiau, jei jie būtų vykdomi ne epizodiškai, o nuolat ir reguliariai.

Tiek verslo atstovai, tiek urbanistikos ir planavimo specialistai sutarė, kad užmiesčio teritorijos nukonkuravo miesto teritorijas. Daugelis kauniečių rinkosi statytis namą kad ir lauko viduryje Kauno rajone, nes ten - pigesnė žemė, mažesni nekilnojamojo turto, palankesni elektros energijos ir kitų paslaugų tarifai. Tačiau tokie žmonės realiai liko Kaune: čia dirba, mieste mokosi jų vaikai, jie naudojasi sveikatos apsaugos ir ikimokyklinėmis įstaigomis, visa miesto infrastruktūra, nors mokesčius moka rajone.

Miesto savivaldybė, o ne rajono, iki šiol moka transporto įmonėms už lengvatinį rajono moksleivių pavėžėjimą į Kaune esančias mokyklas. „Darbo metu Kaune „gyvena“ apie 400 tūkstančių žmonių, kurių nemaža dalis nakvoja ne mieste“, – sako N. Valatkevičius.

Anot Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų atstovės Audronės Jankuvienės, Verslo taryboje nuskambėjo siūlymai aktualizuoti jau anksčiau keltą idėją į vieną savivaldybę sujungti Kauno miestą bei žiedu jį juosiantį rajoną. Taip pat – peržiūrėti įstatymus, suvienodinti paslaugų ir nekilnojamojo turto mokesčius, nes jeigu rajone pramoninės paskirties žemei taikomas 0,4 proc., o mieste – 1,2 proc. tarifas, tai ir gamyba dėsningai bei vis sparčiau kelsis į rajoną.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...