captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip „Air Lituanica“ atsiaugins pakirptus sparnus

Ketvirtadienį „Estonian Air“ viešai paskelbus apie vienašališką komercinės ir paslaugų sutarčių su „Air Lituanica“ nutraukimą Lietuvos oro vežėjui skeltas stiprus antausis. Estijos pavyzdžiu pasekė ir kelionių agentūra „West express“, kuri paskelbė nutraukianti „Air Lituanica“ bilietų pardavimą per jų agentūrą. Tiesa, penktadienį pranešta, kad bilietų pardavimai atnaujinti. DELFI domisi, kokius žingsnius teks žengti „Air Lituanica“ bendrovei, kad pagrindinio partnerio praradimas nepakirptų sparnų.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Ketvirtadienį „Estonian Air“ viešai paskelbus apie vienašališką komercinės ir paslaugų sutarčių su „Air Lituanica“ nutraukimą Lietuvos oro vežėjui skeltas stiprus antausis. Estijos pavyzdžiu pasekė ir kelionių agentūra „West express“, kuri paskelbė nutraukianti „Air Lituanica“ bilietų pardavimą per jų agentūrą. Tiesa, penktadienį pranešta, kad bilietų pardavimai atnaujinti. DELFI domisi, kokius žingsnius teks žengti „Air Lituanica“ bendrovei, kad pagrindinio partnerio praradimas nepakirptų sparnų.

Ketvirtadienį „Air Lituanica“ sulaukė nemalonios žinios - „Estonian Air“ paskelbė nutraukianti bendradarbiavimo sutartis dėl to, kad lietuvių oro vežėjas „neįvykdė savo mokėjimo įsipareigojimų, numatytų sutartyse“. Pabrėžta, kad nutraukti sutartį privertė pasikartojantys sutarties sąlygų pažeidimai. „Air Lituanica“ vardu nuo lapkričio 30 d. nebevykdomi skrydžiai į Amsterdamą.

„Air Lituanica“ savo ruožtu teigė, kad yra nustebinta estų sprendimu, ir apkaltino juos turint 5,7 mln. Lt skolą „Air Lituanica“ bendrovei. Oro vežėjo vadovas Erikas Zubrus pareiškė įtarimus, kad „Estonian Air“ sprendimas priimtas, pamačius sėkmingus reiso į Amsterdamą rezultatus.

Kad ir kokios būtų tikrosios nesutarimo tarp dviejų oro vežėjų priežastys, bendrovei „Air Lituanica“ tenka toliau galvoti, kaip išgyventi be pagrindinio partnerio. Beje, po „Estonian Air“ paviešintos informacijos Civilinės aviacijos administracija (CAA) pradėjo patikrinimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti lietuvių oro vežėjo finansinę situaciją.

Teks taisyti verslo planus

Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla penktadienį teigė, kad jau gali pateikti pirmuosius rezultatus dėl „Air Lituanicos“ finansinės padėties.

„Preliminari išvada, kad kompanijos finansinė padėtis nekelia mums jokių susirūpinimų. Bendrovė dirba pakankamai stabiliai, skrydžių saugos programos yra įgyvendinamos“, - kalbėjo jis.

Priekaištų dėl finansinių įsipareigojimų nesilaikymo „Air Lituanica“ teigia neturintis ir Vilniaus oro uostas.

„Šiuo metu oro linijos „Air Lituanica“ neturi uždelstų skolų ar uždelstų mokėjimų, kurie keltų riziką jų veiklai oro uoste. Jie mums tokių įsiskolinimų neturi“, - teigė Vilniaus oro uosto atstovė spaudai Greta Babarskaitė.

Vis dėlto K. Auryla pripažino, kad bendrovei gali tekti taisyti savo verslo planus.

„Jau gavome pranešimą, kad „Air Lituanica“ paankstins antrojo lėktuvo įsigijimą. 2014 m. plane buvo numatytas dviejų papildomų lėktuvų įsigijimas, tai ketinama paankstinti antro lėktuvo atėjimą“, - kalbėjo jis.

Beje, penktadienį „Air Lituanica“ išplatino pranešimą spaudai, kuriame informuoja apie ankstesnę reiso į Paryžių pradžią. Skelbiama, kad skrydžiai į Paryžių prasidės vasario 14 d. Tiesa, tik sekmadieniais skrydžiai vyks tiesiogiai. Pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį teks vykti su sustojimu Prahoje. Skrendant per Čekijos sostinę kelionė į Paryžių truks 4 val.

K. Aurylos pasiteiravus, ar, jo nuomone, „Air Lituanica“ galės vykdyti savo veiklą be partnerio „Estonian Air“, šis atsakė: „Be partnerio įmanoma, nes reikalavimas yra turėti bent vieną orlaivį. Be abejo, vieno orlaivio galimybės nėra labai didelės, negali būti intensyvaus tvarkaraščio, bet tai tik veiklos pradžia. Licencija jiems išduota rugpjūčio pradžioje. „Air Lituanica“ dirba dar trumpą laiką, tai reikia kantrybės, kad būtų galima pamatyti, kaip seksis“.

Kaip teigė Civilinės aviacijos administracijos vadovas, pagal „Air Lituanica“ planus pelnas planuojamas po trejų veiklos metų.

Ieškos kitokių formų partnerių

„Air Lituanica“ komunikacijos vadovė Sandra Meškauskaitė teigė, kad kol kas apie strateginių bendrovės planų pasikeitimus kalbėti anksti.

„Iš principo savo planų laikomės, nekoreguojame. Gal šiek tiek pakoregavome, kad paankstinome savo Paryžiaus reiso atsiradimą ir nuo vasario 14 d. pradėsime skraidyti“, - sakė ji.

„Air Lituanica“ atstovė neatmeta galimybės, kad bendrovė „Estonian Air“ kompaniją pakeis naujais partneriais, tačiau jie turėtų būti kitokio pobūdžio.

„Tikrai neatmetame galimybės, kad galbūt atsiras naujas partneris. Mes ir patys esame pradėję šią veiklą ir turime rezultatus – nauji partneriai gali būti nebūtinai kaip „Estonian Air“, bet gali būti susiję su jungiamųjų skrydžių atsiradimu, naujomis kryptimis“, - komentavo S. Meškauskaitė.

Su bendrovės „Estonian Air“ nuomojamu lėktuvu buvo vykdomi skrydžiai į Amsterdamą ir Berlyną. Sprendimas dėl skrydžių į Berlyną dar nepriimtas.

„Air Lituanica“ komunikacijos vadovė teigė, kad pakoregavus tvarkaraščius visus skrydžius pavyktų vykdyti ir su vienu lėktuvu.

Siūlo ne kalbėti, o dirbti

Viešųjų ryšių specialistas Kristinas Taukačikas, paprašytas įvertinti bendrovių „Air Lituanica“ ir „Estonian Air“ viešoje erdvėje mestus viena kitai kaltinimus, teigė, kad nugalėtojų čia būti negali.

„Kai ginčijasi du politikai, yra galimybė, kad vienas politikas išloš ar net abu gaus norimo dėmesio. Versle panašių vienas kito kaltinimų ir viešų problemų pasirodymo atveju vienareikšmiškai pralošia abu dalyviai. Įvaizdžio prasme – tai nėra gerai abiems kompanijoms“, - komentavo specialistas.

K. Taukačikas pabrėžė, kad oro vežėjui klientus pasiekianti informacija itin svarbi: „Kadangi tai paslauga klientui, tai jie labai jautriai reaguoja į bet kokius galimus paslaugų trikdžius [...] Reikalavimai oro bendrovėms iš klientų pusės yra labai dideli. Čia ne tas atvejis, kai nėra troleibuso ir gali palaukti kito“, - kalbėjo specialistas.

Viešųjų ryšių ekspertas teigė, kad žalą įvaizdžiui skaičiuoti sunku, didesnių investicijų teks paaukoti į sprendimų radimus, kaip toliau vykdyti veiklą, teikti paslaugas. Žinoma, teks padirbėti ir prie bendrovės įvaizdžio.

„Iki šiol „Air Lituanica“ pasakojo labai ambicingus plėtros planus, labai drąsiai žadėjo, kaip jie plėsis. Dabar šią istoriją tęsti labai sunku, - pridėjo pašnekovas. - Reikia ieškoti naujos istorijos, naujo būdo įsiterpti į rinką, rasti savo išskirtinumą ir patrauklumą“.

Vis dėlto K. Taukačikas priminė, kad įmonė turėtų daugiau dėmesio skirti ne informacijos skleidimui, o teisingų sprendimų priėmimui: „Žmonės pradeda užmiršti, kad įvaizdį formuoja veiksmai ir elgesys. Viešieji ryšiai šiuo atveju yra bendravimo politika, kuri yra neatsiejamai susijusi su veiksmais“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close