captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Kropas: Ukrainoje besitraukiančius Vakarų bankus keičia miglotų interesų rusai

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigia, kad Ukrainos bankininkystės sektorius, kaip ir visa šalis, išgyvena dramatiškus pokyčius. Iš Ukrainos traukiantis Vakarų bankams, į jų vietą ateina miglotų interesų vedamos rusų finansų įmonės, o šalis Rytų partnerystės programos laikotarpiu nepajėgė rasti efektyvaus būdo finansų ištekliams nukreipti į perspektyviausias verslo sritis.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigia, kad Ukrainos bankininkystės sektorius, kaip ir visa šalis, išgyvena dramatiškus pokyčius. Iš Ukrainos traukiantis Vakarų bankams, į jų vietą ateina miglotų interesų vedamos rusų finansų įmonės, o šalis Rytų partnerystės programos laikotarpiu nepajėgė rasti efektyvaus būdo finansų ištekliams nukreipti į perspektyviausias verslo sritis.

Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimo kontekste S. Kropas pastebi, kad Ukrainos bankų sistema šiuo metu išgyvena panašaus pobūdžio slinktis kaip ir visuomenė – formaliai tarsi nori judėti į vieną pusę, tačiau realiai judama priešinga kryptimi

S. Kropo teigimu, Ukrainos bankininkai labai susirūpinę gana dramatiškas formas įgavusiu Vakarų bankų traukimosi iš rinkos procesu, kurį mėginama paaiškinti nuo 2014 metų įsigaliosiančiais griežtesniais Bazelio III reikalavimais, įpareigojančiais didelės rizikos rinkose veikiančius bankus turėti gerokai didesnes nuosavo kapitalo atsargas.

Šalies ūkis dėl negerėjančios verslo aplinkos taip pat niekaip neišsikapsto iš užsitęsusių problemų, o bankų sistema taip ir neatsigauna po 2008 metų finansų krizės. Ukrainos centrinis bankas skelbia, kad neveiksnių paskolų dalis bankuose sudaro apie 15 proc. ir tai, S. Kropo teigimu, yra ne geresnis rodiklis nei 2008–2009 metais, kai Ukrainos bankų portfelis buvo bene prasčiausias Europoje. Maža to, vietos verslo žiniasklaida rašo, kad neveiksnių paskolų dalis realiai gali siekti net iki 30 procentų. Tai, finansų eksperto manymu, jau būtų katastrofiška.

S. Kropas teigia, kad į Ukrainos rinką pradėjusių skverbtis Rusijos bankų dažniausiai neriboja Bazelio III reikalavimai ir negąsdina situacija Ukrainos ūkyje, nes jie dažniausiai veikia pagal politinę ar atskirų verslo grupių darbotvarkę.

Ukrainai Rytų partnerystės programos laikotarpiu taip ir nesukūrus efektyvaus, rinkos ekonomikos principus atitinkančio finansų išteklių nukreipimo į perspektyviausias verslo sritis mechanizmo, net ir užsienio paskolos negalėtų būti efektyviai panaudotos šalies gerovei.

S. Kropas atkreipia dėmesį, kad 2009 metais Lietuvos bankų neveiksnių paskolų portfelis buvo panašus į Ukrainos, tačiau dabar šalių bankininkysčių padėtis skirtinga.

Į Lietuvos bankus akcininkams įliejus daugiau nei 4 mlrd. litų, nė vienas bankas nepasitraukė iš rinkos ir neturėjo problemų dėl indėlių gražinimo. Maža to, šiuo metu indėlių bankuose yra daugiau nei bet kada anksčiau ir jie labai patraukliomis ir konkurencingomis sąlygomis finansuoja konkurencingas ir perspektyvias Lietuvos verslo sritis. Rinkoje, pasak S. Kropo, išliko tie, kurių veiklos vektorius ir principai niekuomet nekėlė abejonių.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas tai pat konstatuoja, kad spalio mėnesį Lietuvos bankuose tęsėsi įprasta, stabili ir be drastiškų pokyčių veikla. Bankų turtas per mėnesį padidėjo beveik 56 mln. litų, bendrasis indėlių portfelis išaugo 209,5 mln. ir pasiekė 45,8 mlrd.

Spalį tęsėsi solidus būsto paskolų srautas – naujai išduota 181 mln. litų vertės paskolų, arba beveik 20 mln. daugiau nei rugsėjį. Panašiai paaugo ir bendrasis būsto paskolų portfelis, kurio bendra vertė spalio pabaigoje siekė 19,8 mlrd. litų.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...