captcha

Jūsų klausimas priimtas

I. Staškevičius: bendrovei suduotas milžiniškas smūgis

Praėjusią savaitę Rygoje įgriuvus „Maximos“ stogui , bendrovei buvo suduotas milžiniškas smūgis, nes visi ilgą laiką prisimins, kokia iškaba buvo ant pastato, tvirtina vienas iš smulkiųjų bendrovės akcininkų Ignas Staškevičius. Buvęs prekybos tinklo vadovas yra įsitikinęs, kad jeigu tokį smūgį patirtų ne įmonė, o žmogus, jis neatlaikytų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Praėjusią savaitę Rygoje įgriuvus „Maximos“ stogui , bendrovei buvo suduotas milžiniškas smūgis, nes visi ilgą laiką prisimins, kokia iškaba buvo ant pastato, tvirtina vienas iš smulkiųjų bendrovės akcininkų Ignas Staškevičius. Buvęs prekybos tinklo vadovas yra įsitikinęs, kad jeigu tokį smūgį patirtų ne įmonė, o žmogus, jis neatlaikytų.

– Lankėtės Rygoje, ką ten veikėte?

– Buvau nuvažiavęs palaikyti buvusių kolegų, susitikau su kitais pažįstamais, su kuriais dirbau maždaug prieš dešimt metų Rygoje. Pareiškiau užuojautą, pradrąsinau, palinkėjau stiprybės.

– Galbūt lankydamasis nelaimės vietoje susidarėte nuomonę, kas galėjo lemti tragediją?

– Būnant toje vietoje akivaizdu, kad aiški priežastis yra viena – sugriuvęs pastatas. Aš nė trupučio neabejoju, kad bus nustatyta, kodėl jis sugriuvo. Mano atrodo, kad tyrimas bus solidus ir mes sužinosime visas reikiamas detales. Aš manau, kad žinau tiek, kiek jūs. Tos versijos minimos panašios: ar statybos brokas, ar darbai ant stogo, ar projekto klaida. Tačiau reikia sulaukti išvadų.

– Galbūt jau turite vertinimą, kaip tragedija gali atsiliepti „Maximos“ verslui Latvijoje ir kitose rinkose?

– Tai yra milžiniškas smūgis bendrovei. Matote, ant pastato, kuris pražudė šitiek žmonių, buvo „Maximos“ iškaba. Nei pastato statytojų, nei užsakovų net šiandien niekas neprisimena ir nelinksniuoja. Jų vardai greitai pasimirš, o parduotuvės pavadinimas atmintyje liks labai ilgai.

Jeigu įmonę lygintume su asmeniu, tai aš sakyčiau, kad ta našta yra nepakeliama, nors ir nepelnyta. Jeigu tai būtų žmogus, kurio vardu būtų pavadinta parduotuvė, turėtų toliau gyventi. Kadangi bendrovė yra ne fizinis asmuo, bet juridinis, turintis kolektyvą, tai tikiu, kad susitelkę darbuotojai pamažu atsitokės nuo šoko ir dirbs toliau.

Tai su niekuo nepalyginama. Mes neturime nei tokios asmeninės patirties, nei kitų palyginamų atvejų, ir, ačiū Dievui, kad neturime. Bendrovė irgi yra auka, tik ji yra ne gyvas subjektas, bet ten dirba daugybė žmonių, kurie visi patyrė šoką ir visiems šiandien yra sunku.

– Jums žiūrint iš šalies, kaip atrodė šios krizės valdymas? Ar viskas buvo padaryta teisingai?

– Dabar labai akcentuojamas krizės valdymas, tačiau tai yra ne tik viešosios informacijos skleidimas. Kiek žinau, tai „Maximos“ vadovai iš karto vyko į griūties vietą, suteikė pagalbą gelbėtojams, lankė sužeistuosius, pasitelkė psichologus savo darbuotojams, bendradarbiavo su visomis tarnybomis. Visi Latvijos vadovai ir „Maximos“ grupės vadovai elgėsi nuoširdžiai nesijausdami dėl kažko kalti, tiesiog elgėsi kaip žmonės. Tai irgi buvo krizės valdymas.

Be to, „Maxima Latvia“ vadovas Gintaras Jasinskas nuo manęs ir kitų vadovų skiriasi tuo, kad karjerą pradėjo kaip parduotuvės darbininkas: jis dirbo kasininku, pamainos viršininku. Dabar būdamas Latvijos padalinio vadovu tragedijos akivaizdoje puikiai laikėsi ir gal vėliau kiek sutriko, kai prasidėjo žiniasklaidos dėmesys, komentarai, provokuojantys klausimai, kaltinimai. Aišku, kad tai nėra lengvas išbandymas ir joks vadovas neišsisuktų nepadaręs kokių nors klaidų.

– Kokias klaidas galėtumėte įvardyti?

– Aš matau rezultatus. Aišku, kad norisi, jog būtų geriau, nebūtų neigiamo krūvio, bet tai vargiai įmanoma. Juk šiaip ar taip ant pastato buvo parašyta „Maxima“ ir žuvo šitiek žmonių. Aš nelabai įsivaizduoju, ką geriau buvo galima suvaldyti iš esmės. Paskui taip, buvo detalių, vienas kitas sakinys, čia jau galima diskutuoti. Bet iš esmės, kiek išgirdau iš kitų žmonių, mano manymu, buvo elgtasi nuoširdžiai ir sąžiningai.

– Jeigu tuo metu būtumėte vadovavęs „Maximai“, ką būtumėte daręs kitaip?

– Aš tikrai nenoriu puikuotis, kad būčiau ką nors geriau padaręs. Aš tik laikyčiausi principo, kad kiekviena bendrovės grandis turi dirbti savo darbą, o kiekvienas vadovas kalbėti savo įmonės vardu. Ir jeigu klausimas pagal pareigas tinka man, aš į jį atsakinėčiau, o jeigu jis užduodamas ne tuo adresu, tai aš nebijočiau rodyti pirštu į atsakingą subjektą.

– Ką turite omenyje?

– Aš kalbu apie tai, kad „Maxima“ nepasakė, jog susijusi bendrovė yra pastato dalies savininkė. Jie pasakė teisybę, nes „SIA Maxima Latvia“ pastatą išties tik nuomojosi. Toks yra faktas. Susijusi bendrovė, to pastato dalies savininkė nėra „Maxima“ ir akcininkai nėra tie patys. Tai yra faktas. Tos smulkmenos yra subtilios ir svarbios, nes jos turi juridinę reikšmę ir galbūt „Maxima“ vadovai neatskleidė detalių, kurios buvo ne jų kompetencijoje. Tačiau jie galėjo nurodyti, kur kreiptis. Kaip supratau, kai šis klausimas nukeliavo teisingu adresu, iškart buvo sulaukta išsamaus ir teisingo atsakymo su pavardėmis ir pavadinimais.

– Bet „Maxima“ nutylėjo apie tai, kad bendrovė ir dalies pastato savininkai yra susiję. Kokios įtakos turėjo išaiškėjusi ši informacija?

– Įtakos turėjo tokios, kad užtruko išsiaiškinti, bet nei kas slėpė tai, nei yra prasmės tai slėpti, nes jis yra akivaizdus. Manau, kad tai tikrai nėra esminė detalė.

– Tuomet kokių žingsnių gali būti imtasi atstatant įmonės reputaciją?

– Nemanau, kad reikia imtis kokių nors dirbtinių žingsnių. „Maxima“ yra didelė bendrovė, ji yra pajėgi pasirūpinti nukentėjusiais ir artimaisiais. Jie turi progą atskleisti, kad yra ne tik veržli, bet ir jautri bendrovė. Būdama pati savimi, manau, ji ir atkurs reputaciją.

– Yra pasiūlymų keisti prekės ženklą. Gal tai yra vienas iš galimų sprendimų?

– Aš tikrai nesiūlyčiau to imtis.

– Kalbant apie sugriuvo pastato darbuotojus, pasirodo pranešimų, kad jiems buvo neleidžiama palikti darbo vietų suveikus signalizacijai. Ar Jums tai žinoma ir kaip galėtumėte pakomentuoti?

– Na, žinote, tokiais kaltinimais švaistantis būtina žinoti daugiau tiesos. Aš neįsivaizduoju, koks galėtų būti tokio baisaus elgesio motyvas. Kokia logika neleisti darbuotojams išeit? Tai ir tie, kurie neleidžia, patys negalėtų išeiti. Žinučių ir apie signalizaciją, ir apie įvairius kitus aspektus Rygoje sklinda daugybė. Gali būti, kad sąmoningai kažkas skleidžia gandus norėdami nukreipti dėmesį. Žuvo šitiek žmonių. Aš neturiu jokio pagrindo nors kiek abejoti tyrimo solidumu ir viskas bus išaiškinta. Ir kas bebūtų padarę nusikaltimą, visi bus patraukti atsakomybėn.

DELFI primena, kad tragedija, kurios metu žuvo daugiau nei 50 žmonių, Rygos prekybos centre įvyko ketvirtadienį. Po įvykio Latvijos policija pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl tragiško incidento Zuolitūdės rajone, Latvijos sostinėje.

Tragediją tiriantys policijos pareigūnai atliko daugiau nei šimto asmenų apklausas – dalis jų susiję su pastatų projektavimu, ekspertai, kiti specialistai ir griūties liudytojai.

Prekybos centrą statė bendrovė „RE&RE”. Po incidento Rygos meras liepė statybų priežiūros institucijai patikrinti visus šios bendrovės statytus projektus mieste.

Pirminiais duomenimis, buvo įtariama, kad stogas neatlaikė svorio, kai ant pastato stogo buvo vykdomi apželdinimo darbai. Nelaimės metu įgriuvo 500 kv. m stogo. Pranešama, kad pusvalandis iki stogo įgriuvimo prekybos centre įsijungė saugumo signalas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...