captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į Lietuvą dairosi didysis Lenkijos bankas

Lietuvos bankų sektorius gali sulaukti naujo žaidėjo: į šalies rinką dairosi kaimyninės Lenkijos didysis bankas „PKO Bank Polski“. Lietuvos rinkos dalyviai sako, jog jo atėjimas būtų naudingas ne tik šalyje veikiančiam lenkų verslui, bet ir vietos verslui, gyventojams.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Lietuvos bankų sektorius gali sulaukti naujo žaidėjo: į šalies rinką dairosi kaimyninės Lenkijos didysis bankas „PKO Bank Polski“. Lietuvos rinkos dalyviai sako, jog jo atėjimas būtų naudingas ne tik šalyje veikiančiam lenkų verslui, bet ir vietos verslui, gyventojams.

DELFI šaltinių duomenimis, atėjimu į Lietuvos rinką domisi Lenkijos valstybinis bankas „PKO Bank Polski“. Vienas svarių argumentų: Lietuvoje veikiantis Lenkijos kapitalo naftos koncernas „Orlen Lietuva“.

Pernai „Orlen Lietuva“ apyvarta pasiekė 21,377 mlrd. Lt, t. y. 6 proc. daugiau nei prieš metus. Veiklos pelnas 2012 metais siekė 294,2 mln. Lt, kai 2011 metais – 39,2 mln. Lt.

Palyginimui: pernai Lietuvos valstybės išlaidos siekė 35,3 mlrd. Lt.

„Mes nuolat plėtojame savo veiklą ir norime remti užsienyje veikiančius savo klientus. Per pirmąjį 2014-ųjų pusmetį mes nuspręsime dėl mūsų paslaugų pobūdžio užsienyje“, – sakė PKO PB atstovė spaudai Monika Floriańczyk.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, jog Lietuvoje nėra tiek daug bankų, kaip, pavyzdžiui, Latvijoje, tad naujo dalyvio atėjimas yra tikėtinas.

„Svarstymai nėra be pagrindo. Kai bankai ateina, jie nėra orientuoti vien į bankinių paslaugų tiekimą, dauguma jų susiję su įmonių atėjimu, klientų interesais. Skandinavijos šalys Lietuvą priskiria prie vidaus rinkos, čia yra pakankamai daug skandinaviškų įmonių, tad natūralu, kad ir skandinaviški bankai turi daugiau veiklos, – sakė jis. – Lietuvoje yra labai daug lenkiško verslo interesų, kurių daugėja, tad galėtų būti ir bankų. Dėl to bankai ir žvalgosi.“

„Tarp kaimyninių šalių paprastai egzistuoja verslo santykiai. Tuomet yra lengviau, nes egzistuoja ryšiai su šalimi, įdirbis per turimus klientus“, – panašios nuomonės laikosi investicijų bendrovės „Baltcap“ investicijų direktorius Kornelijus Čelutka.

Jo manymu, tikėtina, kad į Lietuvos rinką nauji bankai pirmiausiai turėtų ateiti iš didžiųjų kaimyninių šalių – prekybos partnerių.

„Vakarų šalių bankai vis dar sprendžia savo vidines problemas ir nedrąsiai svarsto naujus plėtros planus. Tuo metu besivystančių didžiųjų šalių, tokių kaip Kinijos, Rusijos, Turkijos, Brazilijos, bankai gana agresyviai plėtėsi užsienyje. Tiesa, jų plėtra daugiausiai nukreipta į didžiausias rinkas, ir Baltijos šalys kol kas nesulaukia rimtesnio dėmesio“, – apibendrina jis.

Vartotojams būtų naudos

Investuotojai dėsto, jog naujo banko atėjimas į Lietuvos rinką iš esmės pakeistų Lietuvos konkurencinę aplinką ir atneštų naudos vartotojams.

„Akivaizdu, kai investuotojai ateina iš skirtingų regionų, vartotojai gauna ne tik daugiau, bet ir įvairesnių paslaugų, tačiau aplinkos yra skirtingos. Nepaisant to, „PKO BP“ atėjimas į Lietuvą bet kokia forma būtų teigiamas poslinkis visai finansų rinkai“, – mano Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Jis primena kitą faktorių – rinkos dydį. Lenkijoje – 40 mln. gyventojų, kai iš viso Baltijos šalyse – 6 mln. gyventojų, kalbančių trimis skirtingomis kalbomis.

„Mes, kaip įmonių valdytojai, džiaugtumėmės didesne konkurencija bankų sektoriuje ir kiekvienos stiprios bankinės grupės atėjimas atneštų naudos rinkai. Žinoma, Lietuva nėra pati didžiausia rinka regione: minimalias banko atėjimo sąnaudas palyginus su šalies dydžiu, Lietuva gali pasirodyti mažiau patrauklesnė investicijoms“, – antrina K. Čelutka.

S. Kropas taip pat mano, kad naujo banko atėjimas į Lietuvos rinką būtų sveikintinas ir dėsto, kad nors Lietuvos rinka – nedidelė, bet yra ir dar mažesnių bei sėkmingiau bankus pritraukiančių valstybių.

„Sprendimas investuoti priklauso ne tik nuo valstybės dydžio, bet ir nuo finansiniam sektoriui skiriamo dėmesio iš valstybės pusės: ar ši veikla skatinama, ar stengiamasi sudaryti palankių sąlygų pritraukti daugiau rinkos dalyvių. Estija, būdama maža rinka, jau yra tarp pasaulio reitinguotų finansinių centrų, latviai specializuojasi teikdami individualių finansų valdymo paslaugas nerezidentams. Pas mus finansinių paslaugų veikla niekada nebuvo prioritetu, tad ir plėtra yra lėtesnė“, – vardija S. Kropas.

Palankiausias laikas investicijai – po kelerių metų

Finansų specialistai sutinka, kad naujam rinkos dalyviui imtis plėtros Lietuvoje „nuo nulio“ kainuotų nemažas investicijas, o jų atsipirkimas gali užtrukti, tad palankiausias būdas plėstis – įsigyti dalį jau veikiančios infrastruktūros.

„Manyčiau, kad logiškesnis kelias būtų įsigijimas, tačiau vieną iš rinkos lyderių įsigyti būtų įmanoma tik jeigu vyktų didelę koncentraciją Lietuvoje sukuriantis susijungimas Skandinavijoje, o Šiaulių bankas naujo investuotojo ieškos greičiausiai tik po kelerių metų, kai bus susitvarkyta su perimtu Ūkio banko turtu“, – svarsto V. Plunksnis.

Jis primena, kad Lietuvoje jau bandė įsitvirtinti mažesnis Lenkijos „Kredyt“ bankas, tuo metu priklausęs Belgijos KBC grupei, tačiau jis iš Lietuvos pasitraukė ir 2004 m. galutinai rinkos dalį pardavė „Nordea“ bankui.

Be to, šiemet iš Lietuvos pasitraukė italų kapitalo bankas „UniCredit“, paskelbęs, jog koncentruosis ties veikla Latvijoje. Lenkijoje Italijos „Unicredit“ valdo antrą pagal dydį šalies banką „Pekao“, o trečią vietą šalyje užima Ispanijos „Santander“, įsigijęs BZ WBK ir „Kredyt“ bankus.

„Svarstant apie Lenkijos finansų sektoriaus įmonių plėtrą į Lietuvą galima prisiminti ir Lenkijos draudimo rinkos lyderės PZU istoriją, kai Lietuvoje praradus bene 100 mln. litų „lėkė galvos“ ir Lenkijoje“, – kitą Lenkijos verslo investicijų istoriją primena V. Plunksnis.

S. Kropas apgailestauja, kad Lietuvos bankiniame sektoriuje investuotojams įsitvirtinti yra sudėtinga.

„Prieš kiek laiko buvo pamąstymų ir iš didžiųjų Vokietijos bankų – „Deutsche Bank“, „Dresdener Bank“ – jie buvo pradėję veiklas per Latvijos skyrių, bet vėliau koncentravosi į savo ir didesnes rinkas. Bankų sektorius nėra toks paprastas verslas, kad investicijos uždirbtų patrauklią grąžą“, – konstatuoja S. Kropas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close