captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bylinėjimuisi su „Gazprom“ kitąmet prašoma 8 mln. litų (papildyta)

Lietuvos Vyriausybės bylinėjimuisi su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ Stokholmo arbitraže prašoma 8 mln. litų – tiek lėšų Energetikos ministerija prašo skirti kitų metų valstybės biudžete.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Lietuvos Vyriausybės bylinėjimuisi su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ Stokholmo arbitraže prašoma 8 mln. litų – tiek lėšų Energetikos ministerija prašo skirti kitų metų valstybės biudžete.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pavedė Vyriausybei apsispręsti, ar kitais metais skirti papildomų lėšų bylinėjimuisi su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“.

„Ten, kur yra valstybinės svarbos projektai, kur reikalauja lėšų tam, kad ateityje būtų pasiekti geri ekonominiai rezultatai, būtina skirti ir nekvestionuojame tokių dalykų – tai visos valstybės reikalai“, – BNS trečiadienį sakė BFK vadovas Bronius Bradauskas.

2012 metų spalį Lietuva inicijavo 5 mlrd. litų vertės ieškinį prieš „Gazprom“. Neoficialiomis BNS žiniomis, šiuo metu procesas yra įpusėjęs – šalys iki lapkričio vidurio turi pateikti galutinius įrodymus ir argumentus, Lietuva, be kita ko, pateiks patikslintus ieškinio sumos skaičiavimus – ji, neoficialiomis žiniomis, siekia beveik 5 mlrd. litų. Teismo posėdis turėtų įvykti 2015 metų sausį, iš karto po to arbitrai rašys sprendimą.

Lietuvai ginčuose su „Gazprom“ Stokholmo ir Jungtinių Tautų arbitražuose atstovauja viena didžiausių pasaulyje advokatų kontorų – JAV „Shearman&Sterling“. Energetikos ministerija su „Shearman&Sterling“ pernai rudenį pasirašė dvi trejų metų trukmės sutartis, kurių bendra vertė – 2,8 mln. litų.

Lietuvai ginčuose su „Gazprom“ dar atstovauja advokatų kontoros „Lawin“ ir „Tark Grunte Sutkienė“.

Lietuva siekia įrodyti, jog šalis už neteisingą kainą tiektas rusiškas dujas per 8 metus permokėjo iki 5 mlrd. litų – siekiama, kad arbitražas nustatytų nuostolių, susidariusių dėl dujų kainos formulės keitimo, atlyginimą vartotojams.

Pagal viešas privatizavimo sąlygas ir 2004 metų „Lietuvos dujų“ akcijų pirkimo sutartį, „Gazprom“ įsipareigojo tiekti gamtines dujas Lietuvai teisingomis kainomis ir pagal dujų kainų formulę, nurodytą tuo metu galiojusioje dujų tiekimo sutartyje, pasirašytoje tarp „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“.

Tačiau nuo 2004 metų iki 2012 metų „Gazprom“ tiekiamų dujų kaina smarkiai padidėjo dėl kainos formulės pakeitimų, kurie buvo padaryti, pažeidžiant privatizavimo sutartį. Tuometinės Energetikos ministerijos teigimu, dujų kainų formulių pakeitimus tvirtino ir „Lietuvos dujos“ valdybos nariai, kuriuos paskyrė „Gazprom“ ir kurie, balsuodami dėl sutarties pakeitimų, galbūt veikė ne „Lietuvos dujų“, o „Gazprom“ naudai.

Dabartinis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius yra sakęs, kad Vyriausybė neketina atsisakyti ieškinio arbitraže, nors „Gazprom“ spaudė Lietuvą tą padaryti.

„Gazprom“ pernai savo ruožtu kreipėsi į UNCITRAL arbitražą, veikiantį prie Jungtinių Tautų organizacijos, siekdamas apginti koncerno investicijas dėl Lietuvos Vyriausybės vykdomos gamtinių dujų sektoriaus pertvarkos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...