captcha

Jūsų klausimas priimtas

ECB imsis indėlių palūkanų?

Po praėjusią savaitę vėl rekordiškai nurėžtos bazinės palūkanų normos, svarstoma, ar dabar Europos centrinis bankas jau imsis tarpbankinių indėlių palūkanų. Jeigu jų normą nustatytų neigiamą, pinigų laikymas centrinio banko sąskaitoje komerciniams bankams kainuotų. Ekspertai Lietuvoje sako, kad jeigu taip atsitiktų, tai dar nereikštų, kad už savų pinigų laikymą bankuose tektų mokėti gyventojams.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Po praėjusią savaitę vėl rekordiškai nurėžtos bazinės palūkanų normos, svarstoma, ar dabar Europos centrinis bankas jau imsis tarpbankinių indėlių palūkanų. Jeigu jų normą nustatytų neigiamą, pinigų laikymas centrinio banko sąskaitoje komerciniams bankams kainuotų. Ekspertai Lietuvoje sako, kad jeigu taip atsitiktų, tai dar nereikštų, kad už savų pinigų laikymą bankuose tektų mokėti gyventojams.

Trapiai it stiklas euro zonos ekonomikai reikia paspirties. Ekonomistų teigimu, bazinei palūkanų normai belikus 0,25 proc., labai svarbu, ką toliau darys Europos centrinis bankas, kad išjudintų ūkį. Vienas iš galimų jo žingsnių – mažinti indėlių palūkanų normą. Praėjusią savaitę ji neliesta, palikta nulio procentų. Bet jeigu kainų augimas euro zonoje dar sulėtėtų, o ūkio atsigavimas įstrigtų, bankas gali nuspręsti už indėlius taikyti neigiamas palūkanas.

Ekspertų teigimu, tai būtų drastiškas žingsnis, kuris reikštų, kad pinigus centriniame banke laikantys komerciniai bankai turėtų susimokėti jam už tai. Tokiu atveju bankams būtų naudingiau teikti paskolas gyventojams ir verslui.

„ECB tikslas yra būtent tas, kad pinigai kuo labiau pasiektų vadinamąjį realų sektorių, tai yra, įmones ir namų ūkius, nes šiuo metu to labiausiai ir stinga, ypač periferinėse euro zonos valstybėse, kurios kenčia dėl didžiulio nedarbo, ekonominio sąstingio. Nėra to pirmojo stimulo iš finansinės pusės, kad įmonės imtų investuoti, plėsti gamybą, kad samdytų darbo jėgą ir mažintų nedarbą“, – sako DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Ar neigiamos indėlių palūkanos gali atsirasti šiemet, ekspertai abejoja. Esą gali būti, kad tokio žingsnio Europos centrinis bankas išvis nežengs. Vis dėlto jeigu už pinigų laikymą jo sąskaitoje bankams tektų pradėti mokėti, tai, manoma, tikriausiai pajustų ir indėlininkai.

„Yra tokia teorinė galimybė, kad gyventojai gali susidurti su situacija, kai jie mokės už pinigų saugojimą, o ne [bankas už] indėlį, nes vis tiek tada indėlis su neigiamomis palūkanomis gaunasi“, – teigia Finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas.

Situacija, kai žmonės bankui, o ne šis jiems moka už indėlio laikymą, išbandyta kai kuriose skandinavų šalyse. Lietuvoje, manoma, imti kad ir simbolinį mokestį iš indėlininkų kol kas esą vargiai įmanoma – pirmiausiai dėl bankų tarpusavio konkurencijos.

Tiesa, uždirbti iš indėlio dabar irgi neišeina – 12-os mėnesių palūkanos už terminuotą indėlį bankuose svyruoja nuo 0,2 proc. iki 1,8 proc. ir vos dengia kainų kilimą. Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje spalį – 1,4 proc.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...