captcha

Jūsų klausimas priimtas

Populiariausi verslai Lietuvoje

Per pastaruosius metus buvo nustatyta 8638 įmonių veikla, kurios buvo įkurtos nuo 2011-ųjų. Populiariausia naujo verslo sritimi yra didmeninė ir mažmeninė prekyba bei transporto priemonių remontas.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Per pastaruosius metus buvo nustatyta 8638 įmonių veikla, kurios buvo įkurtos nuo 2011-ųjų. Populiariausia naujo verslo sritimi yra didmeninė ir mažmeninė prekyba bei transporto priemonių remontas.

Ne visų naujai įsteigiamų bendrovių veikla yra identifikuojama: dalis jų apskritai nevykdo jokios veiklos. Iš viso nuo 2011 m. buvo įsteigta daugiau nei 35 tūkst. naujų įmonių. Naujomis realiai veikiančiomis įmonėmis vadinamos kelis ketvirčius veikusios ir darbuotojų turinčios įmonės, kurių veiklą identifikavo Statistikos departamentas, skelbia verslo konsultacijų bendrovė „Creditreform Lietuva“.

„Iš per metus realiai pradėjusių veikti įmonių 30 proc. dirba su prekybos ir transporto priemonių remonto, 20 proc. – paslaugų, 14 proc. – statybos ir nekilnojamojo turto sritimis“, – skaičiuoja bendrovė.

Prekybos ir remonto įmones įsteigti lengviausia

Lietuvoje dažniausiai naujos įmonės veiklą pradeda prekybos ir remonto srityse dėl to, kad imtis šios veiklos – lengviau, mano Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas profesorius Pranas Žukauskas.

„Veikla „pirk-parduok“ yra viena lengviausių. Be to, prekybos įmonės juk gali būti įvairios: kioskai, krautuvėlės, prekyba internete ir taip toliau. Įsteigti gamybos ir technologijų įmonę yra nepalyginti sudėtingiau, dėl to jų ir yra įsisteigiami vienetai: gamybinei veiklai reikia ne tik potencialo, bet ir kapitalo“, – sako P. Žukauskas.

Kauno technologijos universiteto vadybos katedros profesorius Sigitas Vaitkevičius mano, kad beveik trečdalis naujai įsteigiamų įmonių dirba prekybos ir remonto segmente ir dėl istoriškai susiklosčiusios Lietuvos verslo struktūros.

„Lietuvai vystytis Europos Sąjungoje (ES) kaip prekybos šaliai yra palankios bent kelios aplinkybės. Pirma, patogi geografinė padėtis: Lietuva yra tranzitinė valstybė tarp ES ir Rytų. Antra, Lietuva - maža valstybė ir jai užsiauginti dideles konkurencingas gamybines įmones yra sunkiau nei, tarkime, Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Prancūzijai ar Lenkijai ir Ispanijai. Žinoma, išimtys galimos. Trečia, prekybai įsteigti reikia maždaug 20 proc. pradinio kapitalo palyginti su gamybos steigimo sąnaudomis. Ketvirta, Lietuva kultūriškai yra susijusi ir su ES, ir su Rusija bei Baltarusija“, – dėsto S. Vaitkevičius.

Specialistai primena, kad nereikia nuvertinti ir paklausos: jei Lietuvoje yra daug senesnių automobilių, jie genda, atitinkamai reikia ir jų remonto bendrovių.

„Rinka pasako, ko reikia: automobilių parkas Lietuvoje yra pakankamai senas, jo vidutinis amžius siekia apie 15 metų. Tai reiškia, kad yra ir automobilių, kuriems po 18–20 metų. Akivaizdu, kad jie genda ir reikalingos remonto paslaugas. O kai yra paklausa, formuojasi ir pasiūla, tai jau rinkos dėsnis“, – teigia P. Žukauskas.

Statybos ir NT sektorius rodo ekonomikos atsigavimą

Ekonomikos specialistai pastebi, kad statybos sektoriuje veiklą pradeda taip pat palyginti daug įmonių, o tai rodo šalies ekonomikos atsigavimą.

„Tai yra vienas iš atsigaunančios ekonomikos požymių. Be to, nereikia pamiršti, kad jis iš dalies yra palaikomas valstybės politikos: daugiabučių renovavimas, didelių valstybinės reikšmės objektų statyba. Taip pat, dalis statybos verslo sėkmingai įsitvirtino užsienyje. Dėl pastarojo reikėtų pagirti Lietuvos verslininkus”, – mano S. Vaitkevičius.

„Kalbant apie statybos įmonių kiekį, galima pasakyti tiek, kad Lietuva pamažu atsigauna, o statybos verslas yra, galima sakyti, pirmas indikatorius. Kartais ir studentams sakau: jeigu patekote į miestą ir nieko apie jį nežinote, važiuojate automobiliu ir dairykitės, kiek matote statybinių kranų. Statybos yra ekonomikos gyvybės požymis. Taigi, atsigauna ir Lietuvos ekonomika bei statybos verslas, kuris buvo apmiręs“, – panašios nuomonės laikosi ir P. Žukauskas.

Realiai pradėjusios veikti įmonės per 12 mėnesių (2012.09.30–2013.10.01)

Pagal stambias ūkio šakas

Ūkio šaka Įmonių skaičius Proc.
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 211 2,4%
Kasyba 5 0,1%
Apdirbamoji gamyba 563 6,5%
Elektros, dujų, garo tiekimas 356 4,1%
Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas 46 0,5%
Statyba 885 10,3%
Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių TP remontas 2597 30,1%
Transportas ir saugojimas 756 8,8%
Apgyvendinimas ir maitinimas 391 4,5%
Informacija ir ryšiai 360 4,2%
Finansinė ir draudimo veikla 92 1,1%
NT 326 3,8%
Profesinė, mokslinė, techninė veikla 963 11,2%
Administracinė ir aptarnavimo veikla 380 4,4%
Viešasis sektorius, socialinė sfera 707 8,2%
IŠ VISO 8638 100,00 %

Įmonių veikla atspindi šalies ekonomikos būklę

Įmonių realios veiklos analizė anksčiau nei kiti duomenys rodo pakilimus atskirose ūkio šakose, mano „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.

Pasak jo, šie rodikliai rodo slobstantį kelių transporto ir siuvimo pramonės dalyvių optimizmą, tebesitęsiantį didmeninės prekybos ir IT sektorių augimą bei artėjantį pasiūlos perteklių konsultavimo, teisės, apskaitos ir kitose paslaugų srityse.

„Daugiau įmonių pradeda veikti tose ūkio šakose, kur yra mažesni „įėjimo“ barjerai, kur reikia mažiau pradinio kapitalo. Tačiau pradėjus veiklą gali išaiškėti, kad kai kuriose ūkio šakose dominuoja didieji žaidėjai, kitose – rinka pradeda smukti, o trečiose - lengvas įmonės steigimas tampa „stumdymusi alkūnėmis“ ribotoje rinkoje“, – konstatuoja R. Trumpa.

Veiklą pradėjusių įmonių duomenys rodo, kad apie 90 proc. jų išlieka smulkios: jose dirba iki 9 darbuotojų.

„Tačiau esminė dalis mažų ir vidutinių įmonių yra tarp pradėjusių realiai veikti statybos, pramonės bei maitinimo įmonių“, – pastebi R. Trumpa.

Daugiau nei pusė veiklą pradėjusių įmonių yra įregistruotos Vilniuje, 12 proc. – Kaune, 6 proc. – Klaipėdoje.

Pradėjusios veiklą įmonės pagal registracijos vietą

Savivaldybė Iš viso įmonių     Proc.
Vilniaus m. 4398 50,9%
Kauno m.. 1008 11,7%
Klaipėdos 513 5,9%
Šiaulių m.. 223 2,6%
Panevėžio m. 167 1,9%
Vilniaus r.. 243 2,8%
Kauno r. 299 3,5%
Klaipėdos r. 144 1,7%
Šiaulių r. 59 0,7%
Panevėžio r. 42 0,5%
Kitos 50 savivaldybių.    1542  
IŠ VISO 8638  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...