captcha

Jūsų klausimas priimtas

Verslas biudžete pasigenda ilgalaikės finansų politikos bei kovos su šešėliu plano

Finansų ministrą išklausiusi verslo bendruomenė konstatuoja: kitų metų biudžete nesąmonių nėra, bet nėra ir ilgalaikės finansų politikos bei kovos su šešėliu plano. Ministro teigimu, kitų metų biudžetas realistinis, o jame numatyta pinigų ir ekonomikai remti.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Finansų ministrą išklausiusi verslo bendruomenė konstatuoja: kitų metų biudžete nesąmonių nėra, bet nėra ir ilgalaikės finansų politikos bei kovos su šešėliu plano. Ministro teigimu, kitų metų biudžetas realistinis, o jame numatyta pinigų ir ekonomikai remti.

Pas pramonininkus atėjęs finansų ministras teigė, kad birželį Seime patvirtinti mokesčių pakeitimai neigiamos įtakos verslui neturės. O ekonomikai remti kitų metų biudžeto projekte numatyta beveik 7,5 mlrd. litų.

„Ekonomikos rėmimas gali būti subsidijos verslo įmonėms, kurios kuria darbo vietas ar gerina infrastruktūrą, taiko naujas technologijas, bet taip pat ir įgyvendinti valstybės finansuojamiems infrastruktūros projektams, kuriuose kaip rangovai visuomet dalyvauja privačios įmonės. Tai – privačioms įmonėms svarbi sritis, kurioje jie gali įdarbinti papildomus žmones, gauti atitinkamas pajamas ir plėsti veiklą“, –  tikino finansų ministras Rimantas Šadžius.

Pasak verslininkų, gerai, kad nėra numatoma netikėtų mokesčių ar išlaidų finansavimo. Tačiau jie priekaištauja, kad didžioji dalis kitąmet numatomų investicinių išlaidų – neatsiperkančios. Ministras teigė, kad valstybės pareiga rūpintis ir mokyklų, ir muziejų atnaujinimu. Verslininkai nuogąstauja, kad valstybė neturi ilgalaikės finansų ir kovos su šešėline ekonomika strategijos.

„Šešėlis didėja ir dėl to mokesčių surinkimas nelabai auga. Ministras sako, kad mokesčiai neauga, bet šiuo atveju atmestume tuos, kurie nemoka mokesčių. Sąžiningiesiems ši našta nuolat didėja nuo 1990 m. [...] Belieka du keliai: arba trauktis į šešėlį, arba mokėti didesnius mokesčius“, – aiškino Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Laisvosios rinkos instituto ekspertai taip pat teigia, kad biudžeto projektas palankesnis viešajam sektoriui, nes numatytas jo išlaidų augimas vienu 1,3 mlrd. litų, o priešrinkiminio pažado – mažinti mokesčius – atsisakyta. Ekspertai taip pat neigiamai vertina valdančiosios koalicijos partnerių – Tvarkos ir teisingumo partijos – siūlymas ir kitais metais nemažinti biudžeto deficito ar net jį didinti.

„Išaugtų mūsų skola ir brangtų jos aptarnavimas. Jau šiandien vidutiniškai šeima skolos aptarnavimui skiria tiek pat, kiek buto šildymui viso šildymo sezono metu. Tai – didžiulės lėšos, bet mes jų nematome, nes žmonės tiesiogiai nemato, kiek jie sumoka mokesčių“, – teigė  Laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva.

„Laikomės ankščiau nusibrėžto plano – laipsniškai mažinti viešųjų išlaidų deficitą. Tai – esminė sąlyga mažinti mūsų skolos naštą“, – sakė  finansų ministras Rimantas Šadžius.

Fiskalinės drausmės įsipareigojimų nesilaikymas gali atitolinti ir galimybes įsivesti eurą 2015 metais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...