captcha

Jūsų klausimas priimtas

Slovėnija gali būti šeštąja valstybe, kuri prašys ES pagalbos

Euro zonos narė Slovėnija vis dar ištikta finansinės krizės. Prognozuojama, kad šiais metais biudžeto deficitas sieks beveik 6 proc. BVP, t. y. viršys ribą, kuri nustatyta Mastrichto kriterijais.
Slovėnijos ministrė pirmininkė Alenka Bratušek. Wikimedia Commons nuotr.
Slovėnijos ministrė pirmininkė Alenka Bratušek. Wikimedia Commons nuotr.

Euro zonos narė Slovėnija vis dar ištikta finansinės krizės. Prognozuojama, kad šiais metais biudžeto deficitas sieks beveik 6 proc. BVP, t. y. viršys ribą, kuri nustatyta Mastrichto kriterijais.

Ekspertai sako, kad biudžeto deficito padidėjimas yra tiesiogiai susijęs su bankų sektoriaus problemomis.

Teigiama, kad Slovėnijos bankuose yra maždaug 7 mlrd. eurų blogų paskolų, kurios sudaro apie 21 proc. šalies BVP. Pernelyg įsiskolinusioms šalies įmonėms jų nepavyksta grąžinti, todėl Slovėnijos bankams trūksta papildomo kapitalo, kurio tikisi iš vyriausybės.

Slovėnijoje šį mėnesį apsilankė Euro grupės vadovas ir prasidėjo Slovėnijos bankų sektoriaus patikrinimas. Laikydamasi rekomendacijų, Alenkos Bratušek vyriausybė sutiko, kad šalies bankų sektorius atliktų testus ir savo turto kokybės įvertinimą. Testo rezultatai turėtų paaiškėti metų pabaigoje ir parodyti realią bankų sektoriaus padėtį.

Ekspertai teigia, kad Slovėnija gali būti šeštąja valstybe, kuri prašys Europos Sąjungos (ES) pagalbos.

Toliau vykdo reformas

Siekdami ekonomikos padėties stabilizacijos, Slovėnijos vyriausybė įgyvendina ne tik bankų sektoriaus stabilizacijos, bet ir taupymo bei biudžeto įplaukų padididnimo reformas.

Šiais metais Slovėnijoje buvo padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Vyriausybė pradėjo pardavinėti kai kurias valstybines įmones bei planuoja įvesti nekilnojamo turto mokestį. Tikimasi, kad pakėlus PVM, metinės įplaukos į biudžetą padidės 250 mln. eurų, o įvedus nekilnojamo turto mokestį, 390 mln. eurų.

Dauguma piliečių, verslininkai, ūkininkai, taip pat opozicijos nariai gana kritiškai nusiteikę nekilnojamo turto įstatymo atžvilgiu ir teigia, kad neišgalės mokėti tokio mokesčio. Planuojamos demonstracijos prieš vyriausybės reformas.

Slovėnijos ministrė pirmininkė nesitiki, kad jos vyriausybės reformos bus paremtos daugumos, tačiau teigia, kad jos yra būtinos. Užsienio ekspertai remia Slovėnijos vyriausybės pastangas įvesti nekilnojamo turto mokestį.

Kovoja su šešėliu: uždaryta nemažai kavinių

Spalio 11 d. vyriausybė pradėjo akciją prieš šešėlinę ekonomiką, kurios motto – „Pagalvok ir reikalauk sąskaitos“.

Slovėnija tikisi tapti valstybe, kurioje moralinė vertybė bus sumokėti mokesčius, o ne jų išvengti. Vyriausybė šia akcija nori atkreipti dėmesį į tai, kad negautos valstybės pajamos iš mokesčių, nesumokėti akcizai turi tiesioginį poveikį žmonėms teikiamoms sveikatos, švietimo, infrastruktūros, švarios aplinkos ir viešos tvarkos palaikymo paslaugoms.

Per akciją spalio pradžioje buvo tikrinami kai kurie Slovėnijos restoranai, kavinės ir aiškinamasi, kaip vyksta atsiskaitymas grynaisiais pinigais, ar išduodamos sąskaitos. Nemažai kavinių po inspektorių peržiūros buvo uždarytos. 

Socialiai remtiniems – nemokami verslininko pietūs

Vis dėlto, nepaisant krizės ir sugriežtėjusių įstatymų, kai kurie verslininkai ne tik sėkmingai plėtoja verslą, bet taip pat apsisprendžia padėti socialiai remtiniems asmenims.

Vienos kavinės Liublianoje savininkas nusprendė teikti nemokamus pietus socialiai remtiniems asmenims ir tikisi, kad jo pavyzdžiu paseks kitų kavinių savininkai. Jis teigia: „Turiu visko pakankamai ir man nieko netrūksta, todėl norėčiau padėti žmonėms, kuriems šiuo metu yra sunku.“

Pietauti ateina nemažai pagyvenusių asmenų. Kavinės klientai, kurie patys susimoka už pietus, palaiko šią akciją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...