captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos eksportui svarbios rinkos traukiasi

Pa­ma­žu di­dė­jan­tis vi­daus var­to­ji­mas taps dar vie­na svar­bia eko­no­mi­kos va­ro­mą­ja jė­ga gre­ta eks­por­to, ku­ris ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­si­dur­ti su nau­jais iš­šū­kiais.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pa­ma­žu di­dė­jan­tis vi­daus var­to­ji­mas taps dar vie­na svar­bia eko­no­mi­kos va­ro­mą­ja jė­ga gre­ta eks­por­to, ku­ris ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­si­dur­ti su nau­jais iš­šū­kiais.

Apie sta­tis­ti­ką, bū­ti­ny­bę eks­por­tuo­to­jams ieš­ko­ti nau­jų rin­kų, komp­ro­mi­sų tarp mi­nis­te­ri­jų pa­ieš­kas ir vals­ty­bės par­amą di­de­lėms in­ves­ti­ci­joms – „Lie­tu­vos ži­nių“ in­ter­viu su ūkio mi­nis­tru Eval­du Gus­tu.

Di­le­mos ir kompromisai

- Ko­kius ak­tua­liau­sius mi­nis­te­ri­jos veik­los klau­si­mus iš­skir­tu­mė­te? Vy­riau­sy­bės dar­bot­var­kė­je, re­gis, ne­la­bai daug pla­nų, su­si­ju­sių su jū­sų ku­ruo­ja­ma sri­ti­mi.

- Ne­no­rė­čiau su­tik­ti. Vy­riau­sy­bės prog­ra­ma yra bend­ra, pa­grin­di­nis tiks­las – jos įgy­ven­di­ni­mas. Tai kiek­vie­no mi­nis­tro už­da­vi­nys. Žvel­giant į šių ir ki­tų me­tų pri­ori­te­ti­nes dar­bo kryp­tis ma­ty­ti daug svar­bių sri­čių, pa­ti­kė­tų Ūkio mi­nis­te­ri­jai.

Jos su­si­ju­sios su ge­res­niu reg­la­men­ta­vi­mu ir vie­šuo­ju ad­mi­nis­tra­vi­mu. Pir­miau­sia – tai prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jų pert­var­ka sie­kiant efek­ty­vu­mo. Šiuo me­tu at­lie­ka­mas eks­per­ti­nis ana­li­ti­nis dar­bas, vė­liau pa­gal jį bus ren­gia­mas šių ins­ti­tu­ci­jų funk­ci­jų kon­so­li­da­vi­mo pla­nas. Jo įgy­ven­di­ni­mas truks ne vie­nus me­tus. An­tras dar­bas – li­cen­ci­ja­vi­mo ir lei­di­mų tvar­kos per­žiū­rė­ji­mas. Sie­kia­me su­pap­ras­tin­ti li­cen­ci­jų, lei­di­mų iš­da­vi­mą, ma­žin­ti li­cen­ci­jų skai­čių.

Li­cen­ci­jos bus iš­duo­da­mos pa­gal du mo­de­lius – D ir G. Pa­gal D mo­de­lį įmo­nei pa­kaks pra­neš­ti at­sa­kin­gai ins­ti­tu­ci­jai, kad ji im­sis li­cen­ci­juo­ja­mos veik­los, pri­dė­ti rei­kia­mus do­ku­men­tus ir jau ki­tą die­ną, ne­lau­kiant da­bar įpras­tų 30 die­nų, ga­lės pra­dė­ti veik­lą. G mo­de­lis bū­tų tai­ko­mas tais at­ve­jais, kai iš anks­to ga­li­ma su­ma­žin­ti ri­zi­ką ti­kri­nant, ar įmo­nė tu­ri pa­tal­pas, są­ly­gas ir ga­li­my­bes vyk­dy­ti li­cen­ci­juo­tą veik­lą.

- Ar no­ri­ma su­ma­žin­ti prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jų skai­čių, ar ke­ti­na­ma siau­rin­ti jų kom­pe­ten­ci­ją?

- Tiks­las – ne jų skai­čiaus ma­ži­ni­mas, o jų efek­ty­vu­mo di­di­ni­mas. Pir­miau­sia rei­kia komp­lek­siš­kai įver­tin­ti funk­ci­jas, per­žiū­rė­ti, ar jos ne­si­dub­liuo­ja. Jei dub­liuo­ja­si, bū­ti­na ap­sisp­ręs­ti, kur tos funk­ci­jos tu­rė­tų bū­ti su­telk­tos. Be abe­jo, gal­būt ta­da pa­aiš­kės, kad rei­kia ei­ti kai ku­rių prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jų at­si­sa­ky­mo link.

- Ar su­tik­tu­mė­te su tei­gi­niais, kad gy­ven­to­jų vers­lu­mas ne­di­dė­ja? Juo­lab kad daž­nai ga­li­ma iš­girs­ti, jog jei­gu mo­kė­si vi­sus mo­kes­čius, ban­kru­tuo­si net ne­pra­dė­jęs veik­los. Ko­kia šiuo me­tu yra smul­kio­jo, šei­mi­nio vers­lo pa­dė­tis?

- Smul­kio­jo vers­lo įmo­nių dau­gė­ja. Ne­se­niai vie­šo­sios įstai­gos „Vers­li Lie­tu­va“ at­lik­ta apk­lau­sa par­odė, kad vers­lu­mas ša­ly­je po tru­pu­tį di­dė­ja, o po­žiū­ris į jį ge­rė­ja. 2011-ai­siais ma­žų, vi­du­ti­nių įmo­nių ir in­di­vi­dua­lia veik­la už­sii­man­čių as­me­nų bu­vo 182 tūkst., per­nai – 190 tūks­tan­čių.

Kal­bant apie mo­kes­čius ky­la di­le­ma – vals­ty­bės biu­dže­to su­ba­lan­sa­vi­mas ir leng­va­tos ar pra­de­dan­čio vers­lo mo­kes­čių prob­le­ma. Sei­me ne­se­niai bu­vo įre­gis­truo­tos pel­no mo­kes­čio pa­tai­sos, pa­gal ku­rias pir­mus me­tus vei­kian­čios įmo­nės bū­tų at­lei­džia­mos nuo šio mo­kes­čio. Ūkio mi­nis­te­ri­ja lai­kė­si po­zi­ci­jos, kad šiai nuo­sta­tai rei­kia pri­tar­ti, ta­čiau Vy­riau­sy­bė pa­tei­kė ne­igia­mą iš­va­dą, nes ki­tų me­tų biu­dže­to pro­jek­tas jau bu­vo par­eng­tas.

Su­si­tar­ta, kad prie šio klau­si­mo grį­ši­me ki­tą­met. Tai­gi svars­ty­ti­na, kad nuo 2015 me­tų mi­nė­ta leng­va­ta ga­li bū­ti įves­ta. Ži­no­ma, bū­ti­na nu­ma­ty­ti sau­gik­lius dėl ga­li­mo pikt­nau­džia­vi­mo. Tar­ki­me, įmo­nė dir­bo vie­nus me­tus ir už­si­da­rė, bu­vo įkur­ta nau­ja. Rei­kia me­cha­niz­mų, kaip ap­si­sau­go­ti nuo to­kių at­ve­jų.

- Kaip se­ka­si de­rin­ti po­zi­ci­jas ir bend­ra­dar­biau­ti su Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja? Jūs ir fi­nan­sų mi­nis­tras Ri­man­tas Ša­džius esa­te so­cial­de­mo­kra­tai, ta­čiau jud­vie­jų po­žiū­riai ne­re­tai iš­sis­ki­ria.

- Yra su­dė­tin­gų as­pek­tų. Kiek­vie­na mi­nis­te­ri­ja at­sa­ko už tam ti­krą sri­tį ir pri­va­lo gin­ti sa­vo po­zi­ci­jas. Ūkio mi­nis­te­ri­ja ska­ti­na vers­lą, jį pa­lai­ko, ir mes tas po­zi­ci­jas gi­na­me. Ki­ta ver­tus, ne­ga­li­me bū­ti vi­siš­kai už­sis­py­rę. Rei­kia ieš­ko­ti komp­ro­mi­sų, tai ir da­ro­me.

- Ko­kie yra vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių, mo­kan­čių di­vi­den­dus į biu­dže­tą, re­zul­ta­tai? Ži­niask­lai­do­je narp­lio­tas ne vie­nas ga­li­mo ven­gi­mo mo­kė­ti di­vi­den­dus at­ve­jis.

- Spren­di­mai dėl di­vi­den­dų, ku­riuos šios įmo­nės tu­ri su­mo­kė­ti į vals­ty­bės biu­dže­tą, dy­džio pri­ima­mi Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­ta tvar­ka. Šie­met jos su­mo­kė­jo apie 99 mln. li­tų. Vy­riau­sy­bė ap­sisp­ren­dė dėl di­vi­den­dų ar pel­no įmo­kų su­ma­ži­ni­mo „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liams“, „Klai­pė­dos naf­tai“ ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­niam jū­rų uos­tui. Tai su­si­ję su šių įmo­nių vyk­do­mais vals­ty­bei svar­biais stra­te­gi­niais pro­jek­tais – „Rail Bal­ti­ca“, Ry­tų-Va­ka­rų trans­por­to ko­ri­do­riaus pro­jek­tu ir su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­ba.

Var­to­ji­mas atsigauna

- Eks­por­tas daž­nai va­di­na­mas Lie­tu­vos eko­no­mi­kos va­ro­mą­ja jė­ga. Ar ji ne­silps­ta su­pras­tė­jus san­ty­kiams su Ru­si­ja – di­džiau­sia už­sie­nio pre­ky­bos par­tne­re?

- Eks­por­tas iš­ties yra ir bus va­ro­mo­ji jė­ga. Ži­no­ma, jo au­gi­mo tem­pai lė­tė­ja, prog­no­zės ro­do tą pa­tį. Šie­met nu­ma­to­mas 8 proc. au­gi­mas, ki­tą­met bus ma­žes­nis. Ta­čiau prog­no­zuo­ja­mas lie­tu­viš­kos kil­mės pre­kių eks­por­to di­dė­ji­mas. Šie­met, kaip pla­nuo­ja­ma, jis augs 3,3 proc., 2016 me­tais – net 11 pro­cen­tų.

Tu­ri­me at­kreip­ti dė­me­sį į ki­tą svar­bų ro­dik­lį – na­mų ūkių var­to­ji­mą. Jis po tru­pu­tį at­si­gau­na, nors, ži­no­ma, ne­pa­sie­kė 2008 me­tų ly­gio, nuo jo at­si­lie­ka maž­daug 12 pro­cen­tų. Vi­daus var­to­ji­mas au­ga dėl užim­tu­mo di­dė­ji­mo, na­tū­ra­liai ky­lan­čio dar­bo už­mo­kes­čio. Tai­gi vi­daus var­to­ji­mas mū­sų eko­no­mi­ko­je tu­rės vis di­des­nę reikš­mę. Be abe­jo, ne­grį­ši­me į 2008-2009 me­tus, kai var­to­ji­mas bu­vo iš es­mės pra­sko­lin­tas. Da­bar ir žmo­nės, ir ban­kai yra ge­ro­kai at­sar­ges­ni.

- Skai­čiai iš tie­sų ro­do, kad var­to­ji­mas, dar­bo už­mo­kes­tis au­ga. Ta­čiau Lie­tu­vo­je be­veik ne­įma­no­ma su­tik­ti žmo­gaus, ku­ris pa­sa­ky­tų, kad jo pa­dė­tis pa­ge­rė­jo. Iš kur to­kia dvip­ras­miš­ka si­tua­ci­ja?

- Eko­no­mi­ka yra iner­tiš­ka. Jei­gu jos au­gi­mo ir įmo­nių sta­tis­ti­niai ro­dik­liai ge­rė­ja, ma­ty­ti vys­ty­ma­sis, gy­ven­to­jai, de­ja, rea­liai tai pa­jun­ta tik po dve­jų tre­jų me­tų: pra­de­da di­dė­ti al­gos, žmo­nės ga­li skir­ti lė­šų in­ves­tuo­ti. Toks yra eko­no­mi­kos iner­ci­jos dės­nis.

- Ar žmo­nės, esant to­kiai stag­na­ci­nei pa­dė­čiai, ga­li no­rė­ti la­biau ko­vo­ti su ko­rup­ci­jos ap­raiš­ko­mis, še­šė­li­ne eko­no­mi­ka? Gal­būt daž­nas jų lau­kia, kol tei­gia­mi po­ky­čiai at­sis­pin­dės ne tik sta­tis­ti­ko­je, bet ir pi­ni­gi­nė­se, esą da­bar svar­biau­sia – iš­gy­ven­ti?

- Ūkio mi­nis­te­ri­jos tink­la­la­py­je yra nu­ro­dy­tos ko­vos su ko­rup­ci­ja prie­mo­nės, prog­ra­ma, te­le­fo­nai, karš­to­ji li­ni­ja. Ga­li­ma pra­neš­ti apie ko­rup­ci­jos at­ve­jus. Mū­sų prie­mo­nės, pa­vyz­džiui, – cen­tra­li­zuo­ti vie­šie­ji pir­ki­mai. Elek­tro­ni­nių pir­ki­mų ka­ta­lo­gas kas­met di­dė­ja. Ki­tas da­ly­kas, su­si­jęs su vie­šai­siais pir­ki­mais, yra pats vie­šu­mas – vi­sos in­for­ma­ci­jos skel­bi­mas in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je, nuo pir­ki­mo pa­skel­bi­mo iki su­tar­ties įvyk­dy­mo.

Bū­ti­na mąs­ty­ti ir veik­ti atsakingai

- Jū­sų pirm­ta­kė ūkio mi­nis­tro pos­te Bi­ru­tė Vė­sai­tė siū­lė Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rio­mis no­rė­ta tai­ky­ti pa­pras­tes­nę tvar­ką du­kart bran­ges­niems pir­ki­niams. Gal grį­ši­te prie šios idė­jos?

- Šiuo me­tu kei­čia­mas elek­tro­ni­nių vie­šų­jų pir­ki­mų di­rek­ty­vų pa­ke­tas, da­bar – fi­na­li­nė de­ry­bų sta­di­ja. Ti­ki­mės, kad pa­va­sa­rį šis pa­ke­tas bus pri­im­tas. Jam įgy­ven­din­ti taip pat bus rei­ka­lin­gos tam ti­kros Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo pa­tai­sos. Kal­ba­ma apie mak­si­ma­lų vie­šų­jų pir­ki­mų elek­tro­ni­za­vi­mą. Ta­čiau kal­bų apie su­mų di­di­ni­mą nė­ra.

- Kas įvy­ko su IBM? Bu­vo nu­trauk­ta su­tar­tis, kom­pa­ni­jos moks­li­niam cen­trui ini­ci­juo­ja­mas ban­kro­tas. Tai yra ne­pa­ma­tuo­tų anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės am­bi­ci­jų re­zul­ta­tas, o gal įvy­ko kas nors ne­prog­no­zuo­to?

- Tai lė­mė ne­at­sa­kin­gas tuo­me­tės val­džios po­žiū­ris į to­kius kon­trak­tus. Kad toks in­ves­tuo­to­jas iš­ei­na iš rin­kos, nė­ra ge­ras po­žy­mis. Bet ge­ras ženk­las yra tas, kad Lie­tu­va mo­ka ci­vi­li­zuo­tai iš­sis­kir­ti – be pyk­čio, sank­ci­jų ir pa­na­šiai. Po­žiū­rio ne­at­sa­kin­gu­mu va­di­nu tai, kad pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis ne­už­ti­kri­nus fi­nan­sa­vi­mo, su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mo. Bu­vo vi­siš­kai ne­aiš­ku, iš kur bū­tų im­ami pi­ni­gai.

- Ar yra ir dau­giau pa­lik­tų „tik­sin­čių bom­bų“?

- Kol kas ne­ma­ty­ti, bent jau ma­no ku­ruo­ja­mo­je sri­ty­je.

- Kaip klos­ty­sis skan­di­na­viš­kų ban­kų si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je, jei­gu jiems ne­be­bus leis­ta kom­pen­suo­ti anks­čiau pa­tir­tų nuo­sto­lių ki­tų me­tų pel­nu? Už­si­me­na­ma, kad jie ga­li pa­si­trauk­ti...

- Jie ne­išeis, bet ar su­ma­nys keis­ti sa­vo sta­tu­są iš čia esan­čios įmo­nės į fi­lia­lą, su­nku pa­sa­ky­ti. Vis dėl­to tai su­si­ję ir su pa­čių ban­kų pres­ti­žu. Jei­gu jie taip pa­sielg­tų, par­ody­tų, kad ne­pri­si­de­da prie vals­ty­bės vys­ty­mo­si.

Eks­por­tuo­to­jų lau­kia iššūkiai

- Da­bar­ti­nė mū­sų ša­lies už­sie­nio po­li­ti­ka, kiek ji su­si­ju­si su jū­sų ku­ruo­ja­ma sri­ti­mi, nė­ra ne­pa­lan­ki vers­lui plė­to­ti. Bend­rau­jant su kai ku­rio­mis vals­ty­bė­mis ky­la ki­birkš­čių.

- Yra ne tik ki­birkš­čių, bet, rea­liai ver­ti­nant, pra­stė­ja ir ga­li­my­bės. Mū­sų eks­por­tui svar­bios rin­kos – Ru­si­ja, Bal­ta­ru­si­ja – trau­kia­si, jos ab­sor­buos vis ma­žiau mū­sų pre­kių. Tai­gi rei­kia ge­ro­kai di­ver­si­fi­kuo­ti mū­sų eks­por­tą, ieš­ko­ti nau­jų rin­kų. Di­džiu­lį po­ten­cia­lą ma­ty­čiau Ki­ni­jo­je. Nors kai kas mė­gi­no man įkąs­ti dėl ke­lio­nės į Ma­lai­zi­ją, ši ša­lis taip pat yra mil­ži­niš­ka rin­ka. Ne­iš­sem­tos ga­li­my­bės ir užat­lan­tė­je. Rei­kia keis­ti po­žiū­rį. Ar­ti­mo­se rin­ko­se vers­lui jau su­nku plės­tis.

- Ar su­lau­kia­te daug dė­me­sio, pra­šy­mų iš vers­lo at­sto­vų, lo­bis­tų?

- Ne­kon­tak­tuo­ju. Esu nu­sis­ta­tęs to­kį pri­nci­pą ir jo lai­kau­si: ga­na ak­ty­viai bend­rau­ja­me su aso­ci­juo­to­mis vers­lo struk­tū­ro­mis.

- Ko­kius pa­sta­ruo­sius jų pa­siū­ly­mus iš­skir­tu­mė­te kaip ti­krai ver­tus dė­me­sio?

- Šiuo me­tu ko nors itin nau­ja nė­ra, nes jų siū­ly­mai bu­vo pa­teik­ti ren­giant Vy­riau­sy­bės prog­ra­mą. Ne­ma­žai jų siū­ly­mų bu­vo į ją įtrauk­ta. Pats ne­skai­čia­vau, bet Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­de­ra­ci­ja man yra mi­nė­ju­si, kad, for­muo­jant Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­ti­nių prie­mo­nių pla­ną ket­ve­riems me­tams, į šį pla­ną vie­naip ar ki­taip bu­vo įtrauk­ta 52 proc. jos siū­ly­mų.

- Ko­kios kri­ti­kos pa­sa­ky­tu­mė­te dėl ki­tų me­tų biu­dže­to pro­jek­to? Ko­kie jū­sų siū­ly­mai ne­bu­vo iš­girs­ti?

- Ma­nau, kad su­si­tar­si­me ir bū­si­me iš­girs­ti. Di­de­lis mū­sų pra­šy­mas yra su­si­jęs su at­ei­nan­čių in­ves­tuo­to­jų, ku­riems rei­ka­lin­ga par­ama, fi­nan­sa­vi­mu iš biu­dže­to. Kas­met tu­rė­jo­me Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dų ins­tru­men­tą „In­vest LT+“, pa­gal ku­rį bu­vo ska­ti­na­mi už­sie­nio in­ves­tuo­to­jai ge­ri­nant jų ap­lin­ką, pri­sii­mant da­lį in­ves­ti­ci­jų iš struk­tū­ri­nės par­amos. Bė­da ta, jog ki­tu fi­nan­si­niu pe­rio­du šios prie­mo­nės ne­liks, nes Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja nu­spren­dė, kad stam­bių in­ves­tuo­to­jų vers­lo plė­tros pro­jek­tams par­ama ne­rei­ka­lin­ga. Yra ki­tų prie­mo­nių, bet jos su­dė­tin­giau įgy­ven­di­na­mos.

Tu­rė­si­me be­veik me­tus, kol įsi­suks nau­jas me­cha­niz­mas, ir ne­ga­lė­si­me fi­nan­suo­ti nau­jų in­ves­tuo­to­jų. Pra­šė­me tai da­ry­ti iš biu­dže­to, tam rei­kė­tų 14 mln. li­tų, ga­vo­me 5 mln. li­tų. Mū­sų nuo­mo­ne, to ne­pa­kan­ka, bet vyks­ta dis­ku­si­jos, gal­būt su­si­tar­si­me.

- La­bai ne­daug bend­rau­ja­te su ži­niask­lai­da, re­tai vie­šai kal­ba­te. Ko­dėl?

- Ti­kriau­siai toks ma­no sti­lius. Ne­su ti­piš­kas po­li­ti­kas, esu dir­ban­tis po­li­ti­kas. Sa­ko­ma, kad bū­na po­li­ti­nis ka­bi­ne­tas ir tech­no­kra­ti­nis – aš prie šio an­tro­jo. Dau­giau dir­bu, nei kal­bu. Vis dėl­to vi­są in­for­ma­ci­ją tei­kia­me, vi­sa­da ga­li­te su­ži­no­ti tai, kas do­mi­na. Ta­čiau aš pats ne­mėgs­tu rek­la­muo­tis.

Šaltinis www.lzinios.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...