captcha

Jūsų klausimas priimtas

Visus melioracijos įrenginius nori perduoti žemės savininkams

Nors didžioji dalis Lietuvos dirbamų laukų melioruoti, vis daugiau problemų kelia susidėvėję melioracijos įrenginiai. Siekiant geriau panaudoti lėšas priežiūrai ir remontui Žemės ūkio ministerija parengė projektą visus melioracijos įrenginius perduoti ūkininkams ir kitiems žemės savininkams.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Nors didžioji dalis Lietuvos dirbamų laukų melioruoti, vis daugiau problemų kelia susidėvėję melioracijos įrenginiai. Siekiant geriau panaudoti lėšas priežiūrai ir remontui Žemės ūkio ministerija parengė projektą visus melioracijos įrenginius perduoti ūkininkams ir kitiems žemės savininkams.

Jei laukuose neslūgsta balos, vadinasi, prastai veikia melioracijos įrenginiai. Didžioji dalis sausinimo vamzdelių suklota po žeme, į griovus vandenį atneša didesnieji vamzdžiai – vadinamieji rinktuvai.

Jau beveik dešimtmetis, kai didžioji dalis melioracijos įrenginių priklauso žemės savininkams, ūkininkams, o sudėtingesni ir didesni – valstybei. 

Žemės ūkio ministerija parengė projektą ir pastaruosius neatlygintinai perduoti ūkininkams. Tik melioracijos grioviai liks valstybės nuosavybė.

„Kadangi finansavimas dvejopas: vienas šaltinis – melioracijos programa, biudžetas, kitas – ES fondai, reikia įrodyti, kas yra tų įrenginių savininkas, tada derinama su savivaldybe, tarp ūkininkų. O kai turtas priklausys vienam savininkui, derinimas bus efektyvesnis ir greitesnis“, – tvirtina žemės ūkio ministro patarėjas Algirdas Gricius.

Mat melioracijos įrenginiams prižiūrėti ir remontuoti valstybės lėšų nepakanka. O europinė parama skiriama su sąlyga, kad susivieniję ne mažiau nei trys ūkininkai įkurtų asociaciją.

„Žemių savininkai ir ūkininkai turi svarbesnių problemų nei melioracijos įrenginiai. Turi susiformuoti ir mentalitetas, kad ūkininkai galėtų dalį pelno skirti žemei gerinti – melioracijai. Yra tokių ūkių, kurie atlieka tuos darbus, bet tokių vienetai“, – teigia Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius.

Projektui perimti melioracijos įrenginius, pasak asociacijos vadovo, pritaria žemės ūkio bendrovės, esą žinosi, kad po dirbama žeme – savas turtas, ir juo rūpinsiesi. Tačiau kai kurie ūkininkai dėl to entuziazmu netrykšta.

„Nežinau, ar čia geras žingsnis. Viską sukrauti mums valdžia nori: čia jūsų – tvarkykitės. O kaip tvarkytis, už ką tvarkytis? Visur didžiuliai pinigai“, – sako Radviliškio rajono ūkininkas Jonas Ruškys.

Lietuvoje sovietmečiu nusausinta didžioji dalis dirbamos žemės. Skaičiuojama, kad melioracijos įrenginiai tuomet kainavę 7 mlrd. litų, o dabar gerokai nusidėvėję ir perpus nuvertėję.

Žemės ūkio ministerija atkreipia ūkininkų dėmesį, kad, sukrapščius 25 mln. litų europinių pinigų, iki lapkričio 18 d. priimamos paraiškos melioracijos įrenginiams  tvarkyti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...