captcha

Jūsų klausimas priimtas

Analitikai: ekonomika lėtėjo dėl eksporto ir menkų investicijų

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas trečiąjį ketvirtį siekė 2,2 proc., nes prastėjo eksporto rezultatai, be to, įmonės šiemet menkai investavo į savo technologijų atnaujinimą, teigia analitikai. Tačiau, pasak jų, ekonomikos lėtėjimas yra laikinas ir ateityje galima tikėtis spartesnio augimo.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas trečiąjį ketvirtį siekė 2,2 proc., nes prastėjo eksporto rezultatai, be to, įmonės šiemet menkai investavo į savo technologijų atnaujinimą, teigia analitikai. Tačiau, pasak jų, ekonomikos lėtėjimas yra laikinas ir ateityje galima tikėtis spartesnio augimo.

„Ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį buvo lėtesnis nei prognozuota. Viena priežastis yra techninė – Statistikos departamentas peržiūrėjo praėjusių metų, 2011 metų BVP duomenis ir tai tiesiog pakeitė bazę, nuo kurios skaičiuojamas augimas. (...) Trečią šių metų ketvirtį beveik nebeaugo eksportas, rugpjūčio mėnesį netgi susitraukė. Tam turėjo įtakos prasti Lietuvos stambiosios pramonės rezultatai – naftos pramonės bei trąšų buvo eksportuota mažiau nei pernai“, – BNS sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jis sakė, kad Rusijos sugriežtina patikra Lietuvos vežėjams taip pat padarė šiokią tokią įtaką eksporto smukimui. Be to, anot N.Mačiulio, ekonomikos lėtėjimą lėmė ir menkos investicijos.

„Vis tik buvo lūkestis, kad šiemet įmonių investicijos į gamybos plėtrą, į technologinį atnaujinimą bus apčiuopiamos labiau. Tačiau matėme pirmąjį pusmetį, kad investicijos nors ir augo sparčiau nei pernai, bet pagrinde jos augo dėl viešojo sektoriaus“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas.

Pasak banko „Finasta“ ekonomistės Rūtos Medaiskytės, iki šiol Lietuvai pavykdavo atsiriboti nuo prastų Europos ekonomikos tendencijų, tačiau trečiąjį ketvirtį visgi sulėtėjo pramonės apsukos.

„Paskutiniai duomenys rodo, kad lėtėjo pramonės gamybos apsukos, ir trečiąjį ketvirtį nebematėme tokių tempų kaip antrąjį. Tas pat pasakytina ir apie eksporto pokyčius, tad stipresniąja ekonomikos dalimi liko vidaus vartojimas. Augimo lėtėjimui įtakos taip pat galėjo turėti žemės ūkis, kur derlius buvo mažesnis po rekordinių 2012 metų“, – komentare teigia R.Medaiskytė.

SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė sako, kad Lietuvos eksporto augimas artėja prie pabaigos, o jo konkurencingumas – pasmerktas.

„Eksporto „auksinės dienos“ artėja į pabaigą. Euro zonos ūkio pokytis persilaužė į teigiamą, tad Vakarų rinkose paklausa pamažu tvirtėja, tačiau laukti ženklaus postūmio neverta. Rusijos ekonomikos apsnūdimas, Baltarusijos sunkumai nerodo gerų perspektyvų rytų rinkose, o prie jų savo ruožtu prisideda lietuviškų prekių importo į Rusiją ribojimas. Svarbu ir tai, kad eksporto konkurencingumas pasmerktas prastėti dėl darbo užmokesčio ir energijos sąnaudų didėjimo“, – komentare tikino V.Tauraitė.

N.Mačiulis tikino, kad lėtėjantis BVP augimas yra laikinas ir situacija pasitaisys dėl augančio vidaus vartojimo.

„Žiūrint į ateitį, reikėtų prognozuoti, kad toks lėtėjimas yra laikinas, visos prielaidos tiek spartesniam vidaus paklausos augimui, tiek namų ūkių vartojimui. (...) Mes prognozuojame, kad vidaus paklausos augimas pilnai atsvers eksportą, nes viduje yra tikrai susiformavę daug neįgyvendintų lūkesčių. Ilgą laiką gyventojai ir įmonės turėjo dideles santaupas ir nepriėmė sprendimų nei įsigyti ilgalaikio turto, nei investuoti, bet šiemet mes matome ženklus, kad tai keičiasi“, – sakė N.Mačiulis.

Pasak jo, kitais metais neturėtų būti tokio lėto ekonomikos augimo.

DND vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka taip pat teigia, kad vidaus vartojimas gali pagerinti ekonomikos augimą, tačiau nereikia tikėtis eksporto atsigavimo.

„Žvelgiant į priekį, trapų euro zonos atsigavimą Lietuva pajus geriausiu atveju kitąmet, o šiemet dar teks veikti vangios ekonominės aplinkos sąlygomis – smarkiai sumažino apsisukimus ir pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai – Rusija, Estija, Baltarusija. Tad iš išorės papildomo impulso laukti kol kas neverta. Kitą vertus, vidaus rinkoje vis stipriau jaučiasi pamažu atsitiesiančio vartojimo įtaka“, – teigiama J.Rojakos komentare.

R.Medaiskytė prognozavo, kad šiemet BVP augimas greičiausiai sieks 3 proc., o 2014 metais pasieks prieškrizinį lygį.

Statistikos departamentas trečiadienį pranešė, kad Lietuvos BVP per devynis šių metų mėnesius, palyginti su atitinkamu 2012-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 3,3 proc. ir to meto kainomis siekė 88,855 mlrd. litų. Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2012 metų liepos–rugsėjo mėnesiais mėnesiais, BVP pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,2 proc. iki 32,165 mlrd. litų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...