captcha

Jūsų klausimas priimtas

Analitikas: Baltijos šalys – nešlifuoti deimantai

Daugeliui atrodo, kad investuojant buvusiose komunistinėse Europos valstybėse automatiškai teks susidurti su dviem nepalankiais faktoriais – komunizmu ir Europos ekonomika. Tačiau ši apgailėtina realybė Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją – paverčia neapdorotais investavimo deimantais.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Daugeliui atrodo, kad investuojant buvusiose komunistinėse Europos valstybėse automatiškai teks susidurti su dviem nepalankiais faktoriais – komunizmu ir Europos ekonomika. Tačiau ši apgailėtina realybė Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją – paverčia neapdorotais investavimo deimantais.

Baltijos šalys yra mąstančios į priekį, išsilavinusios ir ambicingos, įgyvendinusios vieną liberaliausių prekybos ir investavimo politikų Europoje ir jaučiančios rytietišką sėkmės troškulį, įtakingam laikraščiui „The Wall street journal“ priklausančioje svetainėje marketwatch.com rašo investavimo analitikas Peteris Kohlis.

Tačiau kur kas svarbesnis faktas, pasak jo, kad jos gerokai pralenkė kitas Europos valstybes, mėgindamos atsigauti nuo pastarosios ES suirutės – daugiausia dėl to, kad atsisakė pasiūlytos finansinės pagalbos. Tam tikra prasme Baltijos šalių kapitalizmo forma iliustruoja kapitalistų posakį „Mes patekome į bėdą ir mums nereikia, jog kas nors padėtų iš jos išsikapstyti“. Kada, pavyzdžiui, paskutinį kartą girdėjote tai Vašingtone?

Sprendimas, kurį jos priėmė siekdamos įveikti krizę, - senas geras diržų susiveržimas (įskaitant vidinę devalvaciją prieš valiutos devalvaciją), išjuoktas paties Nobelio premijos laimėtojo Paulo Krugmano, - buvo skausmingas: jei per 2009 – 2010 metų krizę Europos BVP vidutiniškai mažėjo 5,7 proc., tai Lietuvoje jis smuko 16,1 proc., Estijoje – 19,5 proc., o Latvijoje – 24,6 proc., rodė Baltijos valstybėse reikšmingas operacijas atliekančio Švedijos banko „Swedbank“ duomenys.

Tačiau, pasak P. Kohlio, dabar jų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas beveik pasiekė prieškrizinį lygį, nors likusiose Europos valstybėse jis vis dar atsilieka. Tai reiškia, kad Baltijos šalys atsigaus greičiau ir tvirčiau negu jų partnerės Vakaruose. Anot „Swedbank“, šiuo metu Lietuvos BVP augimas yra teigimas, o iki 2014 metų jis bus teigiamas visose trijose Baltijos šalyse. Tuo tarpu likusi euro zona toliau vargs su neigiamu BVP.

Baltijos šalys greičiau už likusią zoną vystosi ir pagal kitus rodiklius, įskaitant eksporto augimą, importo augimą, tiesiogines užsienio investicijas, investicijų augimą ir realaus darbo užmokesčio augimą.

Anot Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulinio konkurencingumo ataskaitos, Baltijos valstybės turi gerai išsilavinusios, informacines technologijas išmanančios ir keliomis kalbomis kalbančios darbo jėgos. Jos palankiai žiūri į verslą, gerai moka rusų kalbą ir pažįsta Nepriklausomų valstybių sandraugą (NVS), todėl itin tinka prekybai tarp Rytų ir Vakarų.

Pasak analitiko, Estija ir Lietuva yra ypač integruotos su Skandinavijos šalimis – Suomija ir Švedija. Tai, be kitų privalumų, leidžia joms naudotis itin pažangia telekomunikacijų infrastruktūra.

Visas regionas yra palankus verslui: išlaidos darbo jėgai yra 50 proc. mažesnės negu kitose ES šalyse, jame galioja lankstūs darbo įstatymai, įsteigtos specialios ekonominės zonos ir siūlomos kitos mokesčių bei finansinės lengvatos. Remiantis Pasaulio banko duomenimis, Baltijos valstybės pagal tai, ar jose lengva imtis verslo, užima aukštą vietą, aplenkdamos tokias šalis kaip Japonija ir Vokietija.

Mano nuomone, Baltijos šalių žmonės baigia susigrąžinti prie sovietų prarastą laiką ir daugeliu atžvilgių yra uolesni bei „kapitalistiškesni“ už vadinamas kapitalistines valstybes, rašo P. Kohlis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...