captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bankai klientus iš skyrių veja į internetą, bet ten paspęsti nauji mokesčių spąstai

Lietuvos mokesčių mokėtojai Lietuvoje veikiantiems bankams už grynųjų pinigų operacijas kasmet sumoka šimtus milijonų litų. Bankai veja klientus iš bankų didindami įkainius už atsiskaitymus grynaisiais, taip skatindami rinktis el. bankininkystę, tačiau dideli el. bankininkystės įkainiai Lietuvoje jos nė iš tolo neskatina. Lietuvos bankas kol kas neturi svertų reguliuoti bankų įkainius, o ekspertai tikina, kad alternatyvų bankams atsiskaitant internetu dar teks palaukti.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Lietuvos mokesčių mokėtojai Lietuvoje veikiantiems bankams už grynųjų pinigų operacijas kasmet sumoka šimtus milijonų litų. Bankai veja klientus iš bankų didindami įkainius už atsiskaitymus grynaisiais, taip skatindami rinktis el. bankininkystę, tačiau dideli el. bankininkystės įkainiai Lietuvoje jos nė iš tolo neskatina. Lietuvos bankas kol kas neturi svertų reguliuoti bankų įkainius, o ekspertai tikina, kad alternatyvų bankams atsiskaitant internetu dar teks palaukti.

Lietuvos didžiuosiuose bankuose už tai, kad jums kažkas pervedė, pavyzdžiui, šimtą litų, sumokėsite po 1,2 Lt arba 1,4 lito už pinigų įskaitymą. Dar tiek pat sumokės ir pervedantis pinigus. Taigi, iš 100 litų tris pasiima bankas, nors pervedimai atliekami automatiškai ir nereikia jokio papildomo aptarnavimo.

O Latvijoje ir Estijoje vartotojai įskaitymo mokesčio visiškai nemoka.

Ypatingai dideli mokesčiai nustatyti už grynųjų pinigų operacijas. Šįmet „Swedbank“, DNB ir SEB bankai įkainius už grynųjų pinigų operacijas padidino ar dar padidins visi vienodai – iki 8 litų. Toks žingsnis Seimo biudžeto ir finansų komitetui sukėlė įtarimų dėl kartelinio susitarimo.

Lietuvos gyventojai, matydami didelius įkainius už grynųjų pinigų operacijas, jau pradėjo rinktis alternatyvas – Lietuvos banko tyrimo duomenimis, Lietuvoje 87 proc. mokėtojų renkasi nebe bankų paslaugas, o mokesčius moka mokėjimo terminaluose ar mokėjimo įstaigose.

Taigi internetu nesinaudojantys pensinio amžiaus gyventojai persikelia į kredito unijas ir mokėjimo įstaigas, o juos bankuose keičia tie, kurie ateina pasiskolinti.

Padėtų tik konkurencija

Mokėjimų įstaigos „EVP International“, kuri bendradarbiauja su „Perlo“ terminalais, „Maximos“ mokėjimo kasomis ir Lietuvos pašto skyriais, vadovas Kostas Noreika sako, kad vien rugpjūčio mėnesį, palyginti su liepa, mokėjimų šiose įstaigose padaugėjo 45 proc., o rugsėjį – 14 proc., palyginti su rugpjūčiu. Tai galima sieti su padidėjusiais įkainiais bankuose.

Kitaip yra su el. mokėjimais. Nors ir „EVP International“, ir kitos mokėjimo įstaigos suteikia galimybę el. pavedimus atlikti nemokamai, vos vienas kitas atsisako bankų paslaugų.

K. Noreika aiškina, kad žmonės nemato prasmės nieko keisti, nes padaro vos tris – penkis pavedimus per mėnesį, kurie kainuoja penkis litus ar kiek daugiau. Be to, žmones daryti pavedimus iš sąskaitų bankuose iš dalies skatina ir į bankų sąskaitas mokami atlyginimai, o norint juos gauti, reikalingos sąskaitos tuose bankuose, su kuriomis įmonės sudariusios sutartis.

„Klientai rinksis alternatyvas tik tada, jei atsiras konkurencija ir kažkas galės pasiūlyti mažesnes kainas. Kol bankai dėl didesnių įkainių nepradės prarasti klientų, niekas nesikeis“ , – konstatavo K. Noreika.

Įkainius kelti verčia nuostoliai ir premijos

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys netiki bankų pasakomis, kad keldami mokesčius už atsiskaitymus grynaisiais pinigais jie siekia paskatinti žmones naudotis internetinėmis paslaugomis.

Jis primena statistiką, kuri esą aiškiai byloja, kad aukšti bankų paslaugų įkainiai yra būdas kompensuoti prarastą pelną iš skolinimo veiklos: Lietuvos banko duomenimis, per pirmą 2013 m. pusmetį Lietuvoje veikiantys bankai iš skolinimo veiklos uždirbo 536 mln. litų – 46 mln. litų mažiau nei 2012 m. pirmą pusmetį, o iš komisinių ir kitų aptarnavimo mokesčių gautas pelnas padidėjo iki 330 mln. litų – beveik tiek pat, kiek sumažėjo pajamos iš skolinimo.

„Mokėjimų skaičius internetu nuolat auga, tačiau elektroninės paslaugos nepinga. Kodėl? Čia greičiausiai bankų užsibrėžto rodiklio siekimas bet kokiomis priemonėmis“ , – kalbėjo K. Kupšys.

Pasak jo, svarstant apie mokesčių dydį dar reikėtų prisiminti ir tai, kad atlyginimai bankų sektoriuje taip pat didėja – šįmet padidėjo 5 procentais.

„Manau, kad neigiamos krizės pasekmės Lietuvoje bankams buvo didesnės nei Latvijoje ar Estijoje, – paklaustas, kodėl Lietuvoje įkainiai už pavedimus internetu tuose pačiuose bankuose didesni nei Latvijoje ar Estijoje, sakė K. Kupšys. – Turėjome panašų nuosmukį, kaip Latvija ir Estija, bet mūsų paskolų portfelis susitraukė smarkiau ir turime atvejį, kad bankai vis mažiau uždirba iš paskolų ir vis daugiau turi kompensuoti praradimus kitomis pajamomis.“

K. Kupšio manymu, ateityje ieškodami alternatyvų matysime, kad vis daugiau bankų funkcijų perims kredito unijos.

Įkainiai didės ir unijose

Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas Fortunatas Dirginčius sako, kad kredito unijose galima atsiskaityti internetu lygiai taip pat kaip bankuose, tačiau šiomis paslaugomis naudojasi nedaug žmonių.

„Visos kredito unijos teikia el. mokėjimų paslaugas, pavedimų skaičius internetu auga gerokai sparčiau, nei pavedimų grynaisiais. Iš 63 kredito unijų, kurios priklauso Centrinei kredito unijai, 58-iose galima pinigus pervesti nemokamai“, – kalbėjo pašnekovas.

Tačiau, pasak jo, žmones nuo kredito unijų atgraso ir neigiamas informacinis fonas, susidaręs po kelių unijų bankroto. Be to, esą ne visi žino, kad kredito unijos ne tik priima indėlius, bet teikia ir kitas paslaugas.

Tiesa, ir F. Dirginčius užsimena, kad artimiausiu metu dėl Lietuvos banko reikalavimų gali padidėti ir kai kurie kredito unijų įkainiai: „Pasikeitė kapitalo reikalavimai ir kredito unijos gali priversti ieškoti naujų nišų. Jei didės našta, kredito unijos gali kistelėti įkainius, bet jie bus mažesni nei bankuose. Mūsų nuomone, įkainiai bankuose per dideli.“

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...