captcha

Jūsų klausimas priimtas

B. Gruževskis: jei taip toliau, sulauksime Detroito likimo

Tikriausiai niekas nepaneigs, kad valstybės ateitis priklauso nuo joje gyvenančių žmonių talento, įgūdžių ir valstybės rūpesčio jais. Kurios valstybės pasaulyje labiausiai rūpinasi savo darbo jėga ir kuri vieta tarp jų atitenka Lietuvai?
B. Gruževskis (viduryje), A. Ufarto (BFL) nuotr.
B. Gruževskis (viduryje), A. Ufarto (BFL) nuotr.

Tikriausiai niekas nepaneigs, kad valstybės ateitis priklauso nuo joje gyvenančių žmonių talento, įgūdžių ir valstybės rūpesčio jais. Kurios valstybės pasaulyje labiausiai rūpinasi savo darbo jėga ir kuri vieta tarp jų atitenka Lietuvai?

Pasaulio ekonomikos forumas (angl. World Economic Forum) skelbia, kad didžiausias dėmesys ir svarba žmogiškajam kapitalui skiriama Šveicarijoje. Daugiausia pagyrų darbuotojų atžvilgiu taip pat sulauktų Suomija, Singapūras, Olandija ir Švedija.

Paskelbtu Žmogiškojo kapitalo indeksu Pasaulio ekonomikos forumas atskleidžia, kaip valstybės rūpinasi savo žmogiškuoju kapitalu, tvarko savo politiką, kad šalis būtų konkurencinga šiandieniniame pasaulyje.

Tarp 122 valstybių Lietuvai atitenka 34 vieta.

Šis indeksas sudaromas analizuojant skirtingus ekonominius, socialinius, švietimo, technologijų išsivystymo rodiklius.

Lietuva itin gerai įvertinta už matematikos ir fizikinių mokslų kokybę (13 vieta), gyventojų dalį su pradiniu išsilavinimu (12 vieta), mobiliųjų telefonų skaičius 100–ui gyventojų (11 vieta).

Nors pagal stresu besiskundžiančių žmonių skaičių Lietuvai skirta 10 vieta, palyginus susirgimus depresija, šaliai tenka 97 vietą.

Taip pat prastai įvertintas vyresnių nei 65 metų žmonių įsitraukimas į darbo rinką (110 vieta), nedarbo lygis (100 vieta), šalies galimybės pritraukti talentus (109 vieta), šalies sugebėjimas išlaikyti talentus (108 vieta).

Pagal verslo klasterių išsivystymą Lietuva patenka į 96 vietą.

Siūlo siekti ne kiekybės, o kokybės

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Rimantas Rudzkis, bandydamas patarti, kaip Lietuva galėtu pasitempti žmogiškojo kapitalo indekso reitinge, pirmiausia įvardijo – švietimą.

„Kai kuriose švietimo srityse krenta paslaugų kokybė. Priimame labai daug studentų, bet perskaičiavus finansavimą vienam studentui jis pasidaro vienas mažiausių. Reikėtų daugiau orientuotis į kokybę, o ne kiekybę“, – kalbėjo jis.

Nemažai pakitimų profesorius laukia ir sveikatos apsaugos sistemoje: greitesnio aptarnavimo, efektyvios elektroninės registracijų sistemos bei mažesnės „popierizmo“ naštos gydytojams.

„Kalbant apie talentus, Lietuva visada gerai atrodo pagal „įėjimo“ rodiklius. Mažai sunkumų žmogui gauti aukštąjį mokslą, tačiau „išeiga“ – pabaigus mokslams grįžimas į visuomenę – yra pakankamai mažas“, – pastebėjo R. Rudzkis.

Ekonomistas jau kuris laikas skeptiškai žiūri į didelį studentų skaičių: „Kas vertina išsilavinusių asmenų skaičių, neįsigilina, koks baigusiojo žinių lygis. Kai paruošiama per daug specialistų, tai – natūralu, kad kokybės lygis smunka. Vyksta diplomų devalvacija“.

Rizika sulaukti Detroito likimo

Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis pastebi, kad žmogiškojo kapitalo pasauliniame kontekste Lietuvą labiausiai skandina darbo išteklių ir užimtumo rodikliai.

„Šie rodikliai, ypač svarbūs, nes žmonės – mūsų pagrindinis turtas. Ekonomikos augimas yra laikina, žmogiškasis kapitalas yra tai, kas svarbiausia. Jei nenorime, kad gatvės liktų tuščios, turime juo rūpintis. Detroitas (JAV) – akivaizdus nesėkmingo žmogiškojo kapitalo panaudojimo atvejis“, – svarstė pašnekovas.

B. Gruževskis išryškino vyresnių žmonių mano užimtumo klausimą, kuris itin aktualus visuomenei senėjant.

„Kalbant apie vyresnio amžiaus žmonių užimtumą turi būti akcentuojamas pasitenkinimas. Darbo sąlygos ir apmokėjimas turi būti labiau pritaikytas prie žmonių poreikio“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, jei ekonominės sąlygos neleidžia stipriai didinti atlyginimų, reikėtų „atpalaiduoti“ darbo užmokesčio apmokestinimą vyresniems žmonėms, lankstesne daryti išėjimo į pensiją sistemą.

Taip pat vis daugiau dėmesio reikėtų skirti žmonių sveikatos apsaugai. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms teikti reabilitacijos paslaugų lengvatas: „Vyresniam žmogui reikėtų daugiau dėmesio sveikatai. Tokių paslaugų skatinimas didintų vartojimą ir verstų tokias paslaugas aktyviau kurtis“.

Taip pat suaktyvinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą būtų galima aktyviau vykdant profesinį konsultavimą, viso gyvenimo mokymąsi.

Didžiulę problemą B. Gruževskis mato ir talentų pritraukime bei išsaugojime.

„Lietuvoje profesionalumas ar talentas yra beveik nevertinami, – pastebėjo jis. – Itin talentų trūkumas jaučiamas valstybiniame sektoriuje, kur jų reikia daugiausiai“.




 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...