captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kokią įtaką „Chevron“ pasitraukimui iš Lietuvos turėjo Rusija?

Amerikiečių kompanija „Chevron“ iki 2016 metų planuoja įgyvendinti 5,4 milijardų dolerių vertės energetinį projektą Rusijoje, o savo partnerių sąraše vardija tokias įmones kaip „Gazprom Neft“, „Rosneft“ bei LUKOIL. Anot politologo Nerijaus Maliukevičiaus, tokia partnerystė galėjo turėti įtakos „Chevron“ pasitraukimui iš skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje projekto: „Manęs visiškai nenustebintų, jei Rusija pasikalbėjo su „Chevron“ dėl tokio žingsnio. Kai vakarietiškų bendrovių planai kertasi su „Gazprom“ strategija, Rusija tokias įmones moka paspausti per esamus arba būsimus projektus.“
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Amerikiečių kompanija „Chevron“ iki 2016 metų planuoja įgyvendinti 5,4 milijardų dolerių vertės energetinį projektą Rusijoje, o savo partnerių sąraše vardija tokias įmones kaip „Gazprom Neft“, „Rosneft“ bei LUKOIL. Anot politologo Nerijaus Maliukevičiaus, tokia partnerystė galėjo turėti įtakos „Chevron“ pasitraukimui iš skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje projekto: „Manęs visiškai nenustebintų, jei Rusija pasikalbėjo su „Chevron“ dėl tokio žingsnio. Kai vakarietiškų bendrovių planai kertasi su „Gazprom“ strategija, Rusija tokias įmones moka paspausti per esamus arba būsimus projektus.“

 „Chevron“ kartu su Rusija ir Kazachstanu 2011 metais pradėjo vykdyti Kaspijos naftotiekio konsorciumo statybos ir plėtros planus. Į naftotiekio statybas amerikiečių kompanija investavo 2,2 mlrd. dolerių (statyboms išviso prireikė 2,7 mlrd. dolerių), dar 5,4 mlrd. dolerių yra planuojama išleisti projekto plėtrai iki 2016 metų.

Rusijos valstybei priklauso 24 proc. Kaspijos naftotiekio konsorciumo akcijų 7,5 proc. – šalies Vyriausybės valdžioje esančiai „Rosneft“, 12,5 proc. – Kremliui palankios LUKOIL dukterinei kompanijai „LukArco“. „Chevron“ tarp savo dukterinės įmonės „Chevron Oronite“ partnerių Rusijoje vardija „Gazprom Neft“, „Rosneft“, TNK-BP, LUKOIL.

Kai „Chevron“ kompanija pranešė besitraukianti iš Lietuvos, daug kas svarbiausia jos pasitraukimo priežastimi vadino Vyriausybės neryžtingumą ir valdančiųjų nuolat kuriamus įvairius trukdžius amerikiečiams pradėti skalūnų žvalgybą. Tačiau milžiniškos „Chevron“ investicijų Rusijoje apimtys verčia susimąstyti ir apie kitokį amerikiečių pasitraukimo iš Lietuvos scenarijų.

„Būtų ne pirmas kartas, kai Vakarų bendrovės priverstos pasirinkti  tarp didelių projektų ir didelės rinkos Rusijoje arba mažos rinkos tokioje šalyje, kaip Lietuva. Reikia suprasti, kad mūsų rinka, lyginant su rusiškais projektais, nėra adekvati“, – pastebi N. Maliukevičius.

Politologas Tomas Janeliūnas taip pat teigia neatmetantis galimybės, kad „Chevron“ pasitraukimą iš Lietuvos galėjo lemti amerikiečių susitarimas su rusais, tačiau, anot jo, norint patvirtinti ar paneigti tokią versiją, reikėtų daugiau faktų bei stipresnių įtarimų.

„Be abejo, yra logiška, kad Rusija galėtų gana selektyviai rinktis investuotojus savo energetikos sektoriuje, kelti tam tikras sąlygas, kurios nebūtinai yra skelbiamos viešai. Tačiau „Chevron“ taip pat siekia investuoti į skalūnų dujų gavybą Ukrainoje, o ši Rusijai būtų skaudesnis praradimas. Bet kol kas „Chevron“ jokių savo planų ten nestabdo, tetrūksta Ukrainos vyriausybės sprendimo suteikti „Chevron“ licencijas, ir ši galėtų vykdyti  žvalgybą“, – sako T. Janeliūnas.

N. Maliukevičius ir T. Janeliūnas prisimena 2010 metų situaciją, kai be aiškių priežasčių iš atominės elektrinės statybų pasitraukė Korėjos investuotojai. Anuomet taip pat buvo kalbama apie tai, kad užsienio investuotojams trūko aiškumo, palankesnių sąlygų, kai kas mėgino kaltinti tuometę Andriaus Kubiliaus Vyriausybę, tačiau buvo keliama ir Rusijos įtakos versija.

„Atominės elektrinės statybų atveju iš Lietuvos derybininkų buvo girdėti įtarimų, kad rusai galėjo būti prikišę nagus ir įkalbėję korėjiečius atsiimti savo pasiūlymą. Aš manau, kad tokių precedentų būna ir tikrai gali būti, bet jei šiuo atveju toks spaudimas būtų daromas, jis būtų nukreiptas ne tik prieš Lietuvą, – pažymi T. Janeliūnas.  – Kol nėra kažkokių patvirtinimų dėl galimos Rusijos įtakos, būčiau linkęs laikytis versijos, jog Vyriausybė padarė tikrai ne viską, kad šiam investuotojui suteiktų geras perspektyvas vykdyti projektus Lietuvoje“.

LRT.lt primena, kad JAV energetikos kompanija „Chevron“ iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso Vakarų Lietuvoje pasitraukė spalio pradžioje. Kaip tik tada Rusija buvo pradėjusi riboti lietuviškų pieno produktų įvežimą, pridarydama didelių nuostolių Lietuvos verslui ir demonstruodama savo galią bei ekonominę įtaką.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close