captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Maldeikienė: klausimas ne ar, o po kiek laiko neišlaikys Lietuvos modelis

Ar Lietuva išgyvens su tokiu politiniu ir ekonominiu modeliu, kurio yra įsikandusi šiuo metu? Politinės ekonomikos ekspertė Aušra Maldeikienė tiki, kad – ne. „Klausimas, ne ar, o kiek dar laiko“, – teigia skambiais pasisakymais garsėjanti ekonomistė. Politinius ir ekonominius procesus nuolat stebinti specialistė siūlo pasižiūrėti į skaičius, kuriuos ekonomikos augimu besididžiuojantys politikai ar ekonomistai nutyli.
M. Vaičiulio (BFL) nuotr.
M. Vaičiulio (BFL) nuotr.

Ar Lietuva išgyvens su tokiu politiniu ir ekonominiu modeliu, kurio yra įsikandusi šiuo metu? Politinės ekonomikos ekspertė Aušra Maldeikienė tiki, kad – ne. „Klausimas, ne ar, o kiek dar laiko“, – teigia skambiais pasisakymais garsėjanti ekonomistė. Politinius ir ekonominius procesus nuolat stebinti specialistė siūlo pasižiūrėti į skaičius, kuriuos ekonomikos augimu besididžiuojantys politikai ar ekonomistai nutyli.

„Jau kokie aštuoni mėnesiai nuolat girdime, kad viskas gerai. Bet tai primena sovietinius laikus, kai užsimerkiame, siūbuojame ir tikime, kad važiuojame traukiniu“, – Vilniaus universitete vykusioje atviroje paskaitoje kalbėjo A. Maldeikienė.

Ekonomistė pastebi, kad Lietuvoje politikai bando kartoti amerikietišką modelį, tačiau visų politinių jėgų panaši ideologija nekuria diskusijų ir geresnės ateities vilties.

„Bijau, kad mūsų sistema yra nemoki. Neseniai šnekėjau su Lietuvos banko specialistu ir jis sakė, kad dabar liko vienas klausimas – ne ar, o kiek laiko. Kaip ilgai ši sistema išlaikys?“ – kalbėjo specialistė.

Įvardijo pagrindines bėdas

Pasak jos, pagrindinis Lietuvos politinės ekonomikos modelio bruožas – chaosas.

„Iš vienos pusės mes turime socialistinių įsipareigojimų – visus aprūpinti sveikatos apsauga, bet visiems vis vien reikia už ją papildomai susimokėti. Taip pat Lietuva turi didžiausius įsipareigojimus visus aprūpinti nemokamu švietimu“, – sistemos ydas vardijo A. Maldeikienė.

Ekonomistė teigė, kad Lietuvoje įsitvirtinus sąžiningą verslą išnaudojanti sistema, kai išgyventi gali dviejų tipų verslai – tie, kurie gauna užsakymus iš valstybės, ir šešėlinis verslas.

„Tie, kurie bando sąžiningai konkuruoti ir dar bando sąžiningai mokesčius mokėti, yra išstumiami“, – argumentavo ekspertė.

Kritiką ji žarstė ir dėl socialinio draudimo sistemos. Pasak A. Maldeikienės, vidurinės klasės žmonės Lietuvoje yra beviltiškoje situacijoje – kompensacijos jiems nepriklauso; jei susergi, turi išleisti daug savo pajamų; pajamos tokios, kad neturi santaupų. Jei staiga netenkama darbo – išmoka tokia pati, kaip nedirbusiam žmogui.

„Smulkusis verslas sako, kad negali mokėti daugiau. Bet tai tegu pasiskaito, kas tokiu atveju laukia, – bankrotas. Lietuvoje labai mažai bankrotų. Jau tai rodo, kad yra sisteminės problemos. Darbuotojas yra nupigintas“, – įsitikinusi ekonomistė.

Šios bėdos, naujos knygos „Melo ekonomika“ autorės nuomone, tik dar labiau įsišaknijo per krizę.

„Kas atsitiko su krize? Išsprendėme likvidumo problemas, nesubankrutavome, pasiskolinome ir nusprendėme valgyti vėliau“, – aiškino ekonomistė.

A. Maldeikienei juoką kelia nuolat politikų ir ekonomistų pagyros, kaip šiuo metu Lietuvos ekonomika auga. Ji siūlo pasižiūrėti į skaičius, kurie dažniausiai neminimi.

Pabaksnojo į nutylimus skaičius

Pasak ekonomistės, daugiau dėmesio reikėtų skirti ne nedarbo lygio, o užimtumo rodikliui. Lietuvoje pernai buvo vis dar 250 tūkst. darbo vietų mažiau nei 2008 m.

„Tai, kad nedarbo lygis mažesnis, tik reiškia, kad arba žmonės išvažiavo, arba darbo nebeieško ir sėdi šešėlyje“, – paaiškino specialistė.

Dar vienas rodiklis, keliantis grėsmę Lietuvai, – investicijų itin mažas skaičius.

„Verslas jau supranta, kad tą tu darysi su jomis (investicijomis – DELFI) – nei darbuotojo, nei pirkėjo. Ir jei ekonomika kyla, tai ne iš savęs, bet iš išorės“, – paskaitoje kalbėjo A. Maldeikienė.

Kritišką padėtį ekonomistė iliustravo ir samdomų darbuotojų užmokesčio rodikliais. 2012 m. samdomi darbuotojai uždirbo 5,5 mlrd. Lt mažiau nei 2008 m. „Tiesa, pernai pelnas ir mišrios pajamos (verslo – DELFI) jau buvo 7,5 mlrd. Lt didesnės nei 2008 m.“, – pridėjo ji.

Siūlo nustoti šaipytis iš graikų

Pasak ekonomistės, Lietuvos ekonomiką gelbėja tik vienas dalykas – Europos Sąjungos išmokos.

„Mėgstame graikus pašiepti ir prancūzus pamokyti, kaip dirbti, bet patys gauname iš Vokietijos. Jei nebūtų ES paramos, Lietuva būtų žlugusi. Jei būtų graikai gavę tiek, kiek mes, tai krizės pas juos nebūtų buvę. Mes ne patys išplaukėme“, – į ES lėšų ir bendro vidaus produkto (BVP) santykį Europoje siūlė pasižiūrėti ekonomistė.

Apibendrindama ekonomistė įvardijo, kad Lietuvos modelis neperspektyvus dėl vidinės generacijos nebuvimo, kritinės demografinės situacijos bei pigios darbo jėgos.

„Pats blogiausias dalykas mūsų modelyje, kad tai – modelis, kur nėra kainų. Rinkos ekonomikoje visi ištekliai turi kainą, įskaitant ir darbą. Lietuvos verslininkai įsitikinę, kad daiktų kaina susiklosto rinkoje, o darbo kaina yra visiškai priklausoma nuo verslininkų“, – kalbėjo specialistė.

A. Maldeikienė taip pat skeptiškai vertina eksporto aukštinimą, neva jis kelia šalies gerovę.

„Lietuvos atveju problema ta, kad, kai kalbame apie eksportą, kalbame apie tas ūkio šakas, kurios paremtos labai pigiu darbu. Darbuotojų atlyginimai labai maži ir vidaus vartojimas neužsisuka: verslininkas turtėja, o visuomenė yra išsunkiama“, – nuomonę apie eksporto naudą valstybei išsakė ekonomistė.

Būtent dėl nupigintos darbo jėgos A. Maldeikienei nepavyskta surasti argumentų, kodėl jaunimas turėtų likti Lietuvoje.

„Nežinau. Jei mokslininkas – tai visada įdomiau aprašinėti keistus daiktus. Jei religiškas – tai arčiau Dievo jautiesi, kai kenti kasdien, – ironizavo ekonomistė. – Jei būčiau jauna, aš išvažiuočiau“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...