captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip rusų pieno blokada paveiks lietuvių pinigines

Rusų sprendimas nebeįsileisti lietuviškų pieno produktų gali lemti didesnę konkurenciją ir bent jau laikiną kainų mažėjimą mūsų parduotuvėse. Tokios nuomonės laikosi SEB banko prezidentas Gitanas Nausėda. Jo nuomone, trumpuoju laikotarpiu valstybė gali netgi išlošti iš didesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Rusų sprendimas nebeįsileisti lietuviškų pieno produktų gali lemti didesnę konkurenciją ir bent jau laikiną kainų mažėjimą mūsų parduotuvėse. Tokios nuomonės laikosi SEB banko prezidentas Gitanas Nausėda. Jo nuomone, trumpuoju laikotarpiu valstybė gali netgi išlošti iš didesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo.

Bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa taip pat tvirtina, kad konkurencija vidaus rinkoje gali suaktyvėti, bet tvirtina, jog didelių nuostolių dėl gendančių produktų nebus, nes jie tiesiog nebuvo pagaminti.

„Neišsiuntę pieno produktų siuntų į Rusiją perdirbėjai yra priversti arba daryti lėčiau gendančius produktus, arba greitai juos perorientuoti į vidaus rinką. Galbūt greitai apčiuopiamo nuostolio jie ir neturėtų patirti. Jeigu visi darys tą patį ir vidaus rinka bus užgriozdinta papildoma pieno produktų produkcija, gali kilti tam tikras spaudimas kainų kritimui ir sustiprėti konkurencija“, – DELFI prognozavo G. Nausėda.

Ekonomistas nesutinka su Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Alberto Gapšio nuomone, kad nebegalėdami brangiai pardavinėti produktų Rusijoje, Lietuvos perdirbėjai gali kelti kainas vidaus rinkoje.

„Man čia logikos galai nesueina, kadangi jeigu padidės konkurencija, o pirkėjas turės tiek pat pinigų ir tokį patį apetitą, tai klausimas, iš kokių pinigų jie galės apmokėti nuostolius ir svarbiausia, ar norės juos apmokėti. Aš visgi laikyčiausi nuomonės, kad konkurencija sustiprės ir, be abejo, bus tam tikro stumdymosi pečiais. Tačiau tai būtų laikinas variantas, nes galvoju, kad vis tiek šioms siuntoms, jeigu ši blokada nesibaigs, bus ieškoma kelių į užsienio rinką ir bus mėginama ieškoti pardavimo kitose rinkose“, – tvirtino G. Nausėda.

Jo vertinimu, apskritai trumpuoju laiku gali netgi padidėti PVM surinkimas.

„Jeigu eksportas persiorientuoja į vidaus rinką, tai iš netiesioginių mokesčių (PVM – DELFI) galima daugiau surinkti, nes eksportas PVM neapmokestinamas. Finansinio rezultato pablogėjimas, pelno mokesčiai, gali pasimatyti tik kažkada ateityje ir neaišku, kaip bus, bet su netiesioginiais mokesčiais gali būti paradoksalus efektas, jeigu vidaus rinkoje kurį laiką parduos daugiau“, – teigė pašnekovas.

Ekonomisto nuomone, pieno perdirbėjai greičiausiai bus priversti ieškoti kitų rinkų.

„Aš manau, kad tai yra ne dėl to (aktyviai prekiaujama su Rusija – DELFI), kad kitos rinkos yra labai reiklios, o Rusijai galime parduoti, ką norime. Veikiausiai taip yra dėl pelningumo. Ten pelningumas yra toks nemažas, kad net žinant visas rizikas dirbti apsimoka. Aišku, kitos rinkos nebus tokios pelningos, bet bent jau jas galima kažkiek prognozuoti. Gal jie ilgą laiką galvojo, kad teoriškai Rusija yra rizikinga, bet viskas yra neblogai. Galbūt šis įvykis privers susimąstyti, ar negali būti kažko vėl po metų ar dvejų“, – sakė ekonomistas.

Jo nuomone, kurį laiką gali būti neapibrėžtumas, kuris gali priversti mažinti gamybą, pereiti prie nepilno darbo režimo.

„Tačiau tai nėra tokios eilės nuostoliai, kad kalbėtume apie rimtą grėsmę. Juk tai yra didelės, finansiškai pajėgios įmonės, turinčios pakankamai diversifikuotą rinką. Be to, maisto sektorius yra toks, kad pirkėją visada rasi, tik kyla kainos klausimas“, – svarstė jis.

Pieno gamintojai į Rusiją eksportuoja daugiau nei 30 proc. savo produkcijos, tačiau, pavyzdžiui, žuvų iškeliauja tik 1 proc.

„Taigi dabar gąsdinama, kad blokada išplis į kitas maisto produktų sritis, tačiau kitos sritys yra mažiau jautrios ir neturėtų čia kažko ypatingo atsitikti“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Siūlo svarstyti PVM mažinimą

Mokesčių konsultavimo įmonės „Fidexperta“ vadovė Rūta Bilkštytė svarsto, kad PVM surinkimas atvirkščiai gali sumažėti.

„PVM gali sumažėti tuo atveju, jeigu Lietuvos perdirbėjai sumažintų žaliavinio pieno supirkimą ir eksportuotų daugiau pieno žaliavos į Lenkiją. Tada mažiau sumokės PVM Lietuvoje. (...) Jeigu bus akcijos, tai produktų kaina bus mažesnė. Taigi parduotų prekių kiekis bus didesnis, bet nuo mažesnės kainos bus skaičiuojamas mažesnis PVM. Dėl to PVM surinkimas gali ir nepadidėti“, – DELFI komentavo ji.

PVM yra Lietuvos mokesčių banginis, kurio surenkama daugiausiai – per 8 mlrd. Lt.

Be to, jos nuomone, negreitai gendančių produktų, pavyzdžiui, sviesto ir sūrio perdirbėjai gali neskubėti pigiau parduoti vietos rinkoje.

Pašnekovė siūlo svarstyti PVM mažinimą pieno produktams iki 9 proc. Šiuo metu jiems taikomas įprastinis 21 proc. PVM.

„Tokiu atveju sumažėtų jų galutinė kaina vartotojams ir padidėtų pardavimas. Be abejo, surinkimas gali padidėti, nes jeigu produktai nebus išvežami į Rusiją, pieno žaliava nebus vežama į Lenkiją“, – teigė R. Bilkštytė.

Produktai negenda

„Rokiškio sūrio“, eksportuojančio apie 20 proc. savo produkcijos į Rusiją, valdybos pirmininkas D. Trumpa DELFI sakė, kad kol kas dėl Rusijos produkcijos stabdymo gendančių produktų nėra.

„Tokia produkcija yra tik sūriai, mes nematome problemų juos parduoti Lietuvos rinkoje per ilgesnį laiką. O visi kiti produktai gaminami dieną prieš išvežimą, taigi jų tiesiog nėra“, – teigė jis.

Pasak „Rokiškio sūrio“ vadovo, planuojama gaminti kitus produktus, kuriuos galima parduoti kitose rinkose. Tai gali būti ir Italija, ir Olandija, ir Vokietija.

„Kalba eina apie sūrius. Jeigu rinkos mėtytųsi po kojomis, tai gyvenimas būtų labai lengvas. Aišku, reikės pasistengti, neaišku, kokiu pelningumu teks juos parduoti. Iš kitos pusės, yra viena dalinai gera aplinkybė šiuo metų laikotarpiu, kad dėl sezoniškumo pradeda mažėti pieno primilžis. Tai sumažins įtampą, kur dėti pieną“, – pripažino pašnekovas.

Jis neatmeta, kad dėl produktų blokados konkurencija lietuviškose parduotuvėse bus dar aršesnė.

„Konkurencija ir taip yra labai didelė, o kad ji dar padidėtų, tai visada, jeigu atsiranda papildoma pasiūla, o žmonės dėl to valgyti daugiau pieno produktų nepradės, tai yra galimybė, kad konkurencija vietinėje rinkoje bus dar aštresnė. Konkurencija pasireiškia įvairiais būdais: ir akcijomis, ir kainomis, ir nuolaidomis, ir papildoma reklama. Kaip bus, aš negaliu atspėti“, – komentavo D. Trumpa.

Jis tvirtino, kad superkamo pieno kiekiai taip pat nemažės.

„Jie negali mažėti, nes mūsų įmonė turi įsipareigojimą prieš žemdirbius ir žemdirbys negali savo karvei pasakyti, kad dabar yra problemų ir pieno neduok. Jis privalo melžti karvę du kartus per dieną“, – teigė „Rokiškio sūrio“ vadovas.

DELFI primena, kad Rusijos tarnyba „Rospotrebnadzor“ pirmadienį pranešė davusi nurodymą muitinei neįleisti pieno gaminių iš Lietuvos.

Tarp įmonių, kurių gaminiai neva neatitinka reikalavimų, minimos „Pieno žvaigždės“ ir „Rokiškio sūris“.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva eksportuoja daugiau nei trečdalį pieno produktų. Šalies pieno perdirbėjų apyvarta su Rusija sudaro daugiau nei 800 mln. Lt.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Rusijos ribojimai lietuviškai produkcijai

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...