captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Ušackas apie ekonominę blokadą: Lietuvos politinis veidas Maskvoje labai prastas

Rusijos grasinimai įgyvendinti: lietuviški pieno produktai į šią šalį jau nebevažiuoja. Tai Lietuvai per mėnesį gali 400 mln. litų nuostolių, o anot ES ambasadoriaus Rusijoje, Lietuvos politinis įvaizdis Maskvoje – labai prastas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Rusijos grasinimai įgyvendinti: lietuviški pieno produktai į šią šalį jau nebevažiuoja. Tai Lietuvai per mėnesį gali atsieiti 400 mln. litų nuostolių, o, anot ES ambasadoriaus Rusijoje, Lietuvos politinis įvaizdis Maskvoje – labai prastas.

Laidoje „Dėmesio centre“ – žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininku Daliumi Trumpa, dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiuoju redaktoriumi Rolandu Barysu, ES ambasadoriumi Rusijoje Vygaudu Ušacku ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.

– Pone Trumpa, kiek iš viso produkcijos Jūsų įmonių grupė ir Lietuvos pieno produktų gamintojai eksportuoja į Rusiją?

– Mūsų įmonė į Rusiją išveža apie 20 proc.  produkcijos, o kalbant apie visą Lietuvą, į Rusiją buvo išvežama trečdalis visų pieno produktų. Rusija yra antroji rinka po vietinės, kur parduodame apie pusę pieno pramonės produkcijos. Tačiau į Rusiją nepatenkantys produktai –  tik viena medalio pusė. Pieno pramonė prasideda nuo žemdirbių, o Lietuvoje yra virš 30 tūkst. pieno ūkių, kur dirba ne po vieną žmogų. Mūsų pramonėje dirba virš 10 tūkst. darbuotojų, kiekvieną mėnesį į Rusiją išvažiuodavo apie 300 vilkikų su pieno produktais.

– Jeigu visa tai pamatuotume litais, apie kokias negautas pajamas Lietuva galėtų kalbėti?

– Pirmąjį šių metų pusmetį į Rusiją išvežta produktų už 400 mln. litų, per metus susidaro apie milijardas litų.

– Jeigu tokia situacija tęsis mėnesį, du ar tris, kokios bus pasekmės?

– Jei situacija nesikeis, atsitiks blogiausia – lietuviškų produktų tiekėjų vietą užims kitos kompanijos. Ir visas darbas, kurį pieno produktų gamintojai dirbo su Rusija 20 metų, bus nubrauktas ir vėl viską teks pradėti nuo nulio. Tai kainuoja labai daug laiko ir pinigų.

– Pone Barysai, milijardas litų per metus – didžiulė rinka Lietuvai. Kokias Jūs matote priežastis, kas čia įvyko?

– Mane labai nustebino  mūsų politikų elgesys, kai dar rugsėjo viduryje pasirodė pirmieji pranešimai, kad bus ribojamas transporto tranzitas į Rusiją. Tada tūlas pilietis Genadijus Oniščenko, vyriausias Rusijos sanitaras, labai įdomiai pasisakė. Cituoju: „Mikroskopiniam naujadarui, kuris sėkmingai daro pareiškimus, kuriuose kalba beveik kaip imperija, norėtųsi patarti skubiai imtis į Rusiją tiekiamos pieno produkcijos kontrolės užuot reiškus rėksmingus mitingo lygio pareiškimus“. Nesunku suprasti, kad kalbama apie Lietuvą ir jos politikus. Manau, kai vienos, ne pačios svarbiausios, institucijos pareigūnas darė  tokius politinio lygio pareiškimus, jau reikėjo suklusti, nes retas politinis pareiškimas Rusijoje yra daromas be Kremliaus žinios. Jau tada reikėjo galvoti apie prevencines priemones o ne dabar, kai gaisras įsplėskė. Visa valdančioji koalicija  iš pat pradžių lyg susitarusi tvirtino, kad į žiniasklaidos pranešimus nereikia kreipti dėmesio. Toks nihilistinis požiūris į rimtus pranešimus neapsiėjo be pasekmių. Mes vėl pavėlavome. Prevencinės priemonės galėjo sušvelninti smūgį.

– Pone Ušackai, esate minėjęs, kad Lietuva nevykdo dialogo su Rusija, kritikuojate vadovų veiksmus, tarp jų ir prezidentės. Kaip Jūs siūlote šioje situacijoje elgtis?

– Lietuvai visų pirma reikia padaryti pamokas iš sisteminės karčios patirties ir šiuo konkrečiu atveju. Lietuvai labai trūksta aiškios užsienio politikos, kuri apibrėžtų mūsų nacionalinius interesus. Be abejo, tarp tų interesų turi būti siekis prieiti prie didžiulės, 140 mln. vartotojų turinčios rinkos Rusijoje. Galima palikti vienus verslininkus, kad plauktų savo laiveliu ir bandytų per audras išgyventi, bet aš gerai žinau mūsų kaimynės Rusijos politinę ir ekonominę sandarą ir galiu teigti, kad asmeniniai kontaktai,  ypač  valstybės vadovų,  yra svarbūs normalių politinių ir ekonominių santykių raidai. To labai trūksta, tai pripažįstama ir Maskvoje, Lietuvos politinis veidas yra labai prastas.

– O ką Jūs nuveikėte, kad  lietuviškų produktų blokada būtų nutraukta?

– Aš jau rugsėjo viduryje kreipiausi į Rusijos muitinės tarnybos vadovą,  surengiau bendrą ES šalių ambasadorių susitikimą su šiuo pareigūnu. Buvo inicijuoti ir komisarų laiškai apie kylančią diskriminacinę tendenciją Lietuvos atžvilgiu, apie tai kalbėjo ir ponia Catherine Ashton  susitikime su Sergejumi Lavrovu Niujorke. Šie veiksmai yra kompleksiniai. Jei yra taikomi apribojimai, tai juos galima taikyti tik pagal Pasaulinės prekybos organizacijos taisykles. Tačiau Rusija turi aiškiai atsakyti, dėl kokių rizikos faktorių šie ribojimai įvesti. Kol kas ES institucijos jokios informacijos iš Rusijos neturi, laukiama informacijos ir iš Lietuvos institucijų apie padarytą žalą ir situaciją muitinėje. Įvertinus gautą informaciją bus sprendžiama, ar teikti bylą į arbitražą Pasaulinėje prekybos organizacijoje. Santykiai tarp valstybių yra vystomi dvišaliu pagrindu ir negalima visko palikti tik tarptautinėms organizacijoms.

– Pone Barysai, premjeras Butkevičius visus įgaliojimus derėtis su Rusijos pareigūnais trečiadienį suteikė patarėjui Antanui Vinkui, kurį, galima suprasti, rusai ir pasirinko kaip žmogų, su kuriuo galima derėtis. Akivaizdu, kad šiuo atveju nulėmė asmeniniai kontaktai?

– Šis faktas tik patvirtina V. Ušacko žodžius, kad politikoje asmeniniai kontaktai lemia labai daug. Buvo daug išsakyta daug kritikos politikų atžvilgiu, bet galima paklausti ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovo, ar jis buvo nuvykęs pas savo kolegą į Rusiją aptarti iškilusių problemų? Jei prisimintume šviesaus atminimo Bronislovo Lubio elgesį, tai jis nieko nelaukęs sėsdavo į lėktuvą ir skrisdavo pas Primakovą, nes Rusijoje pramonininkų įtaka yra labai didelė. Kalbant apie politikus, manyčiau, kad jie vengia kontaktų su rusų politikais, tačiau be asmeninių kontaktų tikėtis proveržių nerealu. Nei premjeras, nei prezidentė, nei ministrai apskritai neturi jokių normalių kontaktų. Šiomis dienomis daug kalbama, kad Lietuvos pareigūnai išvyko į Maskvą neva spręsti problemų.

Tačiau jie išvyko viso labo į žemės ūkio produktų parodą Maskvoje ir šalia to kažką bando spręsti. Trečiadienį buvo išplatintas pranešimas, kad Algirdas Butkevičius galbūt kalbėsis su Dmitrijumi Medvedevu, bet akivaizdu, kad Medvedevas su Butkevičiumi nekalbės. Tačiau Medvedavas žemės ūkio parodoje aplankė Lietuvos stendą. Tikėjausi, kad ten buvęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna užduos jam klausimą. Deja... Nežinau, gal pasikuklino, gal nespėjo, bet juk tai yra ministro pareiga užduoti klausimą, pasinaudoti puikia proga! Gal vertėjo ir premjerui nuvykti į tą parodą? Be jokios abejonės, Medvedevas būtų su Butkevičiumi kalbėjęs.

– Tai kas yra? Fantazijos trūksta?

– Taip. Ne tik išradingumo, bet ir politinės drąsos.

– Pone Trumpa, Jūs išvykote į Maskvą jau tą pačią dieną, kai Rusija sustabdė lietuviškų pieno produktų įvežimą. Ar Jūs išsiaiškinote priežastis, dėl ko tai vyksta?

– Ne. Mano vizito tikslas buvo susitikti su partneriais, kalbėjomės apie ūkinius ir gamybinius reikalus.

– Ar Jūs anksčiau esate sulaukęs įspėjimų, pretenzijų dėl produkcijos kokybės?

– Ne. Mes, kaip ir visi, informaciją sužinojome iš žiniasklaidos. Skirtingai nei politikai, iš karto ėmėmės veiksmų: dar labiau sugriežtinome Rusijai gaminamos produkcijos kontrolę, padidinome tyrimų skaičių.

– Kaip galėtumėte paaiškinti susidariusią situaciją?

– Mums dabar tai mažiausiai rūpi. Dabar didžiausias mūsų galvos skausmas – kaip perdirbti Rusijai skirtus produktus ir juos parduoti, kaip pašalinti  „Rospotrebnadzor“ rastus trūkumus ir įrodyti, kad jie pašalinti.

– Kokie tie trūkumai?

– Žinome tik tiek, kiek yra paskelbta viešai. Mums labai trūksta konkrečių tyrimo protokolų, tačiau oficialiame rašte yra išvardinti produktai, trūkumai.

– Jūs sutinkate su tuo?

– Prekiaujant su Rusija normų neatitikimai kartais pasitaiko. Rusijos veterinarijos tarnyba kai kurių įmonių produkciją yra stabdžiusi ir anksčiau. Mūsų įmonei nurodytas trūkumas – riebalų kiekio, nurodyto etiketėje, neatitikimas. Neatmetu, kad taip gali būti, todėl labai svarbu tuos trūkumus kuo greičiau pašalinti.

R. Barysas: Verslininkai iš karto sureagavo į pono Oniščenkos pareiškimą. O ką tuo metu darė mūsų politikai?

– Žemės ūkio ministras man pasakė, kad mes nesąmonių nekomentuojame.

– R. Barysas: Premjeras Butkevičius teigė, kad mes galime ir toliau tas žinias ramiai skaityti ir eksportuoti savo produkciją. Rolandas Paksas sakė, jog ne viskas tiesa, kas rašoma. O Vikroras Uspaskichas pareiškė, kad važiuoja mašinos į Rusiją ir važiuos toliau, neva, nereikia kreipti dėmesio į skelbiamą informaciją. Tai yra didžioji mūsų politikų bėda, kad jie negalvoja į priekį. Tai nėra Lietuvos problema. Ji tiesiog papuolė blogu laiku blogoje vietoje. Iš tiesų vyksta daug rimtesni procesai šiame regione, vyksta mūšis dėl vieno labai rimto žaidėjo, kurį Rusija priskiria savo įtakos zonai. Tai Ukraina. Rusija bando nušauti du zuikius: nori parodyti Ukrainai, kas jos laukia, jei bus pasirašyta laisvosios prekybos sutartis su ES, taip pat gali būti siunčiamas signalas ir ES, kas gali įvykti, jei jūs toliau spausite Ukrainą stoti į ES. Manau, vyksta geopolitinis žaidimas, kuriame lietuviai labai parankūs. Tačiau man labai keista, kad Lietuvos ambasada Rusijoje iki šiol nenuveikė nieko dėl susidariusios padėties. Ką veikia mūsu europarlamentarai? Įdomiausia, kad triukšmą Europos Parlamente sukėle ne lietuviai, o vokietis, kuris užstojo Lietuvą dėl taikomų apribojimų.

– Pone Linkevičiau, kol kas nei Lietuvos, nei Europos komisijos pastangos jokių rezultatų neduoda. Kaip spęsite boikoto prieš Lietuvą problemą?

– Problemą reikia spręsti civilizuotai. Vienintelis kelias – laikytis  vieningos pozicijos. Manau, vieninga pozicija yra. Mes palaikome nuolatinį ryšį su Europos institucijomis. Noriu paprieštarauti ką tik išsakytoms mintims ir pasakyti, kad Europos Parlamente buvo išsakyta vieninga pozicija šiuo klausimu. Parlamentarai aktyviai pasisakė, tad teigti, kad jie negina Lietuvos interesų, negalima. Europos Komisijos pareigūnai mato, kad situaciją nulėmė politinės priežastys, buvo pažeisti interesai. Kitą savaitę šis klausimas bus iškeltas Pasaulio prekybos organizacijos posėdyje. Manau, kad neturėtume naudoti priemonių, kokias naudoja mūsų kaimynai, nepaaiškinę  priežasčių.

– Buvęs užsienio ministras Vygaudas Ušackas kritikuoja Lietuvos užsienio politiką, esą nevyksta dvišalis dialogas. Ką apie tai manote?

Dialogas vyksta, neformaliai mes kalbame jau mėnesį. Bėda, kad Rusija nenori naudotis oficialiais kanalais, atsakyti ne tik į mūsų, bet ir Europos komisarų laiškus bei notas. Nereikia apgaudinėti savęs, kad trūksta kontaktų tarp žinybų ir panašiai. Tai yra politinės priežastys, nes tikrai negali būti, kad vieną dieną staiga pablogėjo maisto produktų kokybė. Taip nebūna. Lietuvai tokie metodai nepriimtini. Jeigu mes vieningai likysimės, o ne priekaištausim vieni kitiems, tai turės įtakos netgi Rusijos ir ES santykiams. Nežinia, kiek dar galima aukoti dėl ambicijų. Nemanau, kad tai tęsis ilgai. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Lietuviškų pieno produktų importo į Rusiją ribojimas

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...