captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kitąmet plėstis planuoja tik 40 proc. ūkių

Per paskutinius kelerius metus plėtėsi apie pusė ūkių, tačiau kitąmet plėtrą planuoja tik 40 procentų žemdirbių. To priežastis, anot tyrimą inicijavusio komercinio banko, lėšų stygius, smulkūs sklypai, nenašus darbas ir finansinių žinių stoka.
S. Berlakova (BFL) nuotr.
S. Berlakova (BFL) nuotr.

Per paskutinius kelerius metus plėtėsi apie pusė ūkių, tačiau kitąmet plėtrą planuoja tik 40 procentų žemdirbių. To priežastis, anot tyrimą inicijavusio komercinio banko, lėšų stygius, smulkūs sklypai, nenašus darbas ir finansinių žinių stoka.

Metų darbas – jau aruoduose. Javus auginantis Šiaulių rajono ūkininkas sako, kad šiemet kviečių ir rapsų prikulta kiek mažiau nei pernai, užtat grūdų kokybė geresnė. Kartu su tėvu valdantis pusketvirto šimto hektarų jaunasis ūkininkas didinti ūkio neketina.

„Kad ir kaip norėtumėm plėstis, nėra kur, nes aplink nelikę laisvos žemės“, – apgailestavo Šiaulių rajono ūkininkas Tautvydas Zelba.

Ūkininkų apklausos duomenimis, per pastaruosius metus būtent įsigydami dirbamos žemės ir naujos technikos plėtėsi pusė ūkių. Dabar vidutinis šalies ūkis siekia 14 hektarų, vyrauja augalininkystė. Triskart didesnį vidutinį ūkį turi estai, o šešiais hektarais – latviai.

Kitąmet plėstis planuoja tik 40 procentų apklaustų ūkininkų. Esą plėtrą labiausiai stabdo lėšų stoka, smulkūs sklypai, o neretam ūkininkui trūksta žinių, kaip tvarkyti finansus.

„Kaip ir bet kokiame versle, žemės ūkyje labai svarbu planavimas ateinančiam laikotarpiui. Tik pusė mūsų ūkininkų planuoja ūkio finansus vienerių metų ateičiai. Svarbu turėti žinių, planuoti investicijas, išsiaiškinti būdus, kaip ką atlikti. Tai gali būti ES parama, asmeninės lėšos“, – kalbėjo „Swedbank“ Smulkiojo verslo ir klientų departamento vadovė Jurgita Blazgienė.

Keleriems metams veiklą esą planuoja tik kas dešimtas ūkininkas, dažniausiai turintis didesnį nei 50 hektarų ūkį. Apklausos duomenys taip pat rodo, kad 80 procentų ūkininkų, ypač smulkių, ketina plėsti ar modernizuoti ūkius savomis lėšomis.

Pasak banko atstovės, iš verslui suteikiamų paskolų tik 4 procentai tenka žemės ūkiui. Daugiausia ūkininkai skolinasi investicijoms ir technikai. Per kelerius pastaruosius metus ūkininkų kreditavimas padidėjo dešimtadaliu. Bankininkai laiko šią ūkio šaką perspektyvia, nes maisto poreikis pasaulyje auga.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...