captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teigiamos naujienos gena emigrantus atgal į tėvynę

Šių metų liepos mėnesį į Lietuvą sugrįžę prisipažino beveik 3,5 tūkst. Lietuvos piliečių. Ekonomistai džiaugiasi, kad grįžtančių emigrantų skaičius rodo, kad išvykę lietuviai nuolat stebi situaciją ir optimistiškos prognozės juos suvilioja grįžti į namus.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Šių metų liepos mėnesį į Lietuvą sugrįžę prisipažino beveik 3,5 tūkst. Lietuvos piliečių. Ekonomistai džiaugiasi, kad grįžtančių emigrantų skaičius rodo, kad išvykę lietuviai nuolat stebi situaciją ir optimistiškos prognozės juos suvilioja grįžti į namus.

Grįžtančių į Lietuvą emigrantų skaičius auga nuo 2011 m., kai į šalį oficialiais duomenimis grįžo apie 14 tūkst. gyventojų. 2012 m. – beveik 17,4 tūkst. Lietuvos piliečių. Aktyvesnis gyventojų grįžimas kasmet fiksuojamas liepos–rugpjūčio mėnesiais. Būtent ir šių metų liepą į Lietuvą sugrįžo daugiausia lietuvių šiais metais.

Nepaisant džiuginančių statistinių duomenų apie grįžtančius lietuvius, gyventojų išvažiuoja vis dar daugiau nei grįžta. 2012 m. Lietuvą deklaravo palikę 38,5 tūkst. gyventojų, 2011 m. – 51,5 tūkst., 2010 m. – 79,3 tūkst., 2009 m. – 16,4 tūkst. šalies piliečių.

Kodėl nusprendžia grįžti?

Viena iš priežasčių, kuri emigrantus suvilioja vėl kurtis Lietuvoje – teigiamai nuteikiantys statistiniai duomenys ir prognozės. Ekonomistai pastaruoju metu nuolat pabrėžia, kad galima tikėtis realaus atlyginimų augimų.

Be to, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų antrasis ketvirtis vėl nustebino gerais šalies ekonomikos rezultatais.

Skelbiama, kad antrąjį šių metų ketvirtį bedarbių skaičius sumažėjo 19,4 tūkst. Visgi nedirbančių dar liko 171,8 tūkst. Dirbančiųjų skaičius, palyginus antrąjį ketvirtį su pirmuoju, padidėjo 2,4 proc. Nedarbo lygis fiksuotas 11,6 proc.

Statistikos departamentas praneša, kad pagal profesijų grupes sumažėjo tik įstaigų tarnautojų (1,6 proc.), tačiau išaugo kvalifikuotų žemės ir miško darbuotojų (4,4 proc.), įrenginių ir mašinų operatorių (4,2 proc.), nekvalifikuotų darbininkų ir amatininkų (2,3 proc.), specialistų (2,2 proc.), technikų ir jaunesniųjų specialistų (1 proc.), paslaugų sektoriaus darbuotojų (0,4 proc.) skaičius.

Įkvėpimo sugrįžti į gimtąją šalį emigrantai gali rasti ir sužinoję apie atlyginimų tendencijas. Skelbiama, kad 2013 m. antrąjį ketvirtį, palyginus su pirmuoju, darbo užmokestis „ant popieriaus“ šalyje padidėjo 0,9 proc. iki 2253 Lt, o, palyginus su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, – 4,6 proc.

Lietuvos statistikos departamentas pabrėžia, kad itin pastebimas darbo užmokesčio augimas žvejybos ir akvakultūros (15,6 proc.), dujų gamybos ir paskirstymo (12,9 proc.), kompiuterinių ir optinių gaminių gamybos (10,5 proc.), nekilnojamo turto operacijų (5 proc.), medienos ir popieriaus gamybos (4,5 proc.), elektros įrangos gamybos (4,1 proc.) sektoriuose.

Kai kuriose srityse pastebėtas atlyginimo mažėjimas: chemikalų ir chemijos produktų gamyboje (13,5 proc.), draudimo ir pensijų kaupimo veikloje (9,1 proc.).

Statistikos departamento duomenimis, didžiausias vidutinis mėnesinis darbo užmokestis išlieka finansinėje ir draudimo srityje, kuris šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį lenkia 1,9 karto.

Apie tai, kad Lietuvoje gyventojai sau gali daugiau leisti, galima spręsti ir iš atsigaunančio vidaus vartojimo. Skaičiuojama, kad mažmeninės prekybos įmonių apyvarta šių metų antrą ketvirtį, palyginus su pernai metų tuo pačiu ketvirčiu, padidėjo 5,1 proc.

Skaičiuoja, koks būtų nedarbas, jei nebūtų išvažiavę

„Nordea Bank Lietuva“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad didėjantis grįžtančių emigrantų skaičius nuteikia optimistiškai.

Vis dėlto analitikas skaičiuoja, kad nuo 2000 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 507 tūkst. (15 proc.) ir tik 115 tūkst. (3 proc.) dėl natūralios kaitos.

„Tiesa, padėtis šiek tiek taisosi: šią vasarą į Lietuvą sugrįžo, kaip niekad, daug emigrantų“, – konstatuoja ekonomistas.

Ž. Mauricas mato ir teigiamą emigracijos pusę. Jo skaičiavimu, jei ne emigracija, nedarbo lygis Lietuvoje dabar galėtų siekti net 21 proc.

Grįžtančių emigrantų skaičiuose vis dėlto grėsmės nedarbo lygio didėjimui analitikas nemato: „Gyventojai, kurie grįžta iš emigracijos, dažniausiai susiranda darbą arba grįžta todėl, kad jau yra gavę darbą“.

Lietuvoje nuotaikos geresnės nei emigracijos taškuose

SEB banko patarėjas Gitanas Nausėda pastebi, kad emigrantus į Lietuvą veja ir ne pati geriausia ekonominė situacija šalyse, kuriose jie įsikūrę.

„Žmonės, kurie išvažiuoja ne visam laikui, nuolat stebi situaciją Lietuvoje, palaiko glaudų kontaktą su Lietuvoje esančiais gyventojais, mato informaciją, kas vyksta darbo rinkoje, kokios yra naujos galimybės, kaip keičiasi atlyginimai, – komentavo ekonomistas. – Žinant, kad tos šalys, kur daugiausia mūsų emigrantų įsikūrę, išgyvena ne pačius geriausius laikus, išskyrus Vokietiją, galima manyti, kad jaučiamas didėjantis Lietuvos patrauklumas“.

Vis dėlto G. Nausėda mano, kad emigrantų apsisprendimą sugrįžti į Lietuvą nulemia ne tik makroekonominiai duomenys, bet ir konkreti informacija apie atsilaisvinusias darbo vietas.

„O kiti gal galvoja, kad gal jau laikas pradėti savo verslą Lietuvoje, nes vidaus rinka pamažu atsigauna ir tam atsiranda palankios sąlygos“, – svarsto SEB atstovas.

Spėlioti, kokių sektorių darbuotojai aktyviau grįžta iš emigracijos į Lietuvą, G. Nausėda nesiryžta: „Reikėtų padaryti konkretesnę analizę, kokių specialybių žmonės grįžta, ar jie – aukštos kvalifikacijos, ar išsimokslinę. Bet kol kas Lietuvos ekonomikoje darbo vietos yra aktyviau kuriamos sezoniniuose sektoriuose – statyboje, žemės ūkyje. Tuo metu pramonė, nors ir auga, darbo vietų kūrimo prasme nėra labai dėkinga, nes matome, kad darbo vietų skaičius šiame sektoriuje sumažėjo. Augimas pasiektas ne kuriant naujas darbo vietas, o didinant darbo našumą“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...