captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvių poreikiai pensijoje: nori tiek pat pajamų, kiek dirbdami

Lietuvos gyventojų pasiruošimą pensijai lydi paradoksai. 74 proc. gyventojų mano, jog būsimos pensijos finansais žmogui reikia rūpintis iš anksto, tačiau tuo pačiu metu vos tik trečdalis (29 proc.) gyventojų žino savo išėjimo į pensiją datą.
R. Vilimo (BFL) nuotr.
R. Vilimo (BFL) nuotr.

Lietuvos gyventojų pasiruošimą pensijai lydi paradoksai. 74 proc. gyventojų mano, jog būsimos pensijos finansais žmogui reikia rūpintis iš anksto, tačiau tuo pačiu metu vos tik trečdalis (29 proc.) gyventojų žino savo išėjimo į pensiją datą.

Tai atskleidžia „Danske Bank“ užsakymu atliktas nuomonės tyrimas apie gyventojų pensijos finansų perspektyvas.

Šiuo metu 13 proc. gyventojų savo pensijos finansams teigia per mėnesį atidedantys iki 100 litų, o 9 proc. – nuo 100 iki 300 litų. Lėšų senatvei atideda tik kas ketvirtas apklaustasis.

„Vyraujanti nuomonė, kad pensijos planavimą reikia pradėti iki pensijos likus 30–10 metų, rodo gyventojų didėjantį sąmoningumą bei įvykusį lūžį jų sąmonėje, jog sočia senatve gali pasirūpinti tik jie patys“, – pranešime spaudai cituojamas Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius.

Tačiau, pasak jo, žmonių elgsena dar nepasikeitė. Kaip rodo tyrimo duomenys, dauguma gyventojų nežino savo išėjimo į pensiją datos bei neatideda jai lėšų, tačiau poreikius išėjus į pensiją jie prilygina dabartiniams.

Beveik pusė (45 proc.) gyventojų mano, kad išėjus į pensiją jiems reikės tiek pat arba daugiau pajamų nei dabar. Tik 6 proc. žmonių mano, kad jiems reikės pusę tiek, kiek gauna pajamų dabar.

Jei pasitvirtins „Eurostat“ prognozės, senyvo amžiaus gyventojų santykis Lietuvoje turėtų didėti nuo 27 proc. 2020 m. iki 57 proc. 2060 m. Pagal tokį scenarijų išlaidos pensijoms iš „Sodros“ išaugtų nuo 8,6 proc. BVP 2010 m. iki 12,1 proc. 2060 m., teigiama pranešime spaudai.

„Lietuvoje demografinis senėjimas vyksta trimis kryptimis – mažėja jauniausių žmonių, didėja vyresnio amžiaus gyventojų dalis ir fiksuojamas ryškus darbingo amžiaus žmonių „nubyrėjimas“. Dėl šių pokyčių Lietuvą galima priskirti prie labiausiai senėjančių šalių pasaulyje. Visuomenės senėjimo tempus galima įvertini pagal tai, kiek pakito 65 metų ir vyresnių gyventojų dalis per ilgesnį laikotarpį – 20 metų. Mūsų šalis pagal šį rodiklį ES šalyse atsiduria net pirmoje vietoje“, – cituojama sociologė dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, Demografinių tyrimų instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja.

Visuomenės nuomonės tyrimą „Danske Bank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter“. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...