captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip peršalimas tuština jūsų piniginę

Virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis žmogus suserga vidutiniškai kartą per metus, o jo gydymas užtrunka apie savaitę, skaičiuoja tinklalapio LRT.lt kalbinti medikai. Dėl savaitę trunkančios ligos vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus netenka maždaug penktadalio mėnesio pajamų.
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

Virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis žmogus suserga vidutiniškai kartą per metus, o jo gydymas užtrunka apie savaitę, skaičiuoja tinklalapio LRT.lt kalbinti medikai. Dėl savaitę trunkančios ligos vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus netenka maždaug penktadalio mėnesio pajamų.

„Tokių ligų gydymas trunka apie savaitę, jei ligos forma sunkesnė, kyla komplikacijų, tuomet gydymas gali užtrukti iki trijų savaičių. Kartais gydymo trukmė užsitęsia todėl, kad žmonės ne iškart kreipiasi į gydytoją, o užsiima savigyda“, – pažymi klinikos „Kardiolita“ šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė.

Gydytojų skaičiavimu, vienas savaitę trunkančių kvėpavimo takų ligų gydymas vidutiniškai atsieina 100 litų. Klinikos „Vilniaus sveikatos namai“ šeimos gydytojos Lauros Lopšaitės teigimu, jei sergama nesunkiai, vaistai gali kainuoti ir iki 50 litų, tačiau jei liga sunkesnė,  išleisti tenka 100 litų ar daugiau.

N. Vaicekauskienė atkreipia dėmesį į tai, kad išlaidas gerokai padidina antibiotikų vartojimas, atsiradus komplikacijoms, taip pat ir maisto papildai, jei žmogus nusprendžia jais pasistiprinti.

Skaičiuojant išlaidas, nevertėtų pamiršti ir sumažėjusių pajamų. Už dvi pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Ši pašalpa negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 proc. pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios iki septintosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos pašalpą moka „Sodra“. Ši sudaro 40 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Tad sirgdamas savaitę ir nedarbingumo pažymą turėdamas 7 dienas, vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus netenka apie 14 proc. savo algos dėl nedarbingumo ir maždaug 6 proc. jos išleidžia medikamentams.

Užsiimantys savigyda – sumoka dvigubai

„Kai 2009-aisiais „Sodros“ mokama ligos pašalpa sumažėjo nuo 85 proc. darbo užmokesčio iki 40–ties, padaugėjo žmonių, kurie delsia kreiptis į gydytoją, imti nedarbingumo lapelį, – pastebi N. Vaicekauskienė. – Tačiau taip bandydami sutaupyti, pacientai neretai pralaimi“.

Anot medikės, nesikreipdami į specialistus, žmonės dažniausiai klysta elementarų peršalimą gydydami turimais antibiotikais. Kiti neretai prisiperka daugybę vaistų, turinčių panašias veikimo savybes ir vartoja juos visus vienu metu. „Žmogus niekada nesutaupys, bandydamas gydytis pats. Juolab, kad taip gydoma liga gali komplikuotis“, – tikina N. Vaicekauskienė.

„Po kelių dienų nesėkmingos savigydos pacientas kreipiasi į gydytoją. Vizito metu paskiriami tyrimai, vėliau – tinkamas gydymas. Tuomet didėja išlaidos: išleidžiama ne tik pačių nuožiūra pirktiems vaistams, tačiau ir gydytojo paskirtiems“, – papildo L. Lopšaitė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...