captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nebeplauks keltai iš Klaipėdos į Zasnicą

Nuo rugsėjo pabaigos nebeplauks keltai iš Klaipėdos į Zasnicą. Šią liniją danų kompanija „DFDS Seaways“  uždaro, nes sumažėjo geležinkelio vagonų srautas. Tikimasi, kad keliaujantys į Vokietiją rinksis Kylio liniją.
A. Kubaičio (BFL) nuotr.
A. Kubaičio (BFL) nuotr.

Nuo rugsėjo pabaigos nebeplauks keltai iš Klaipėdos į Zasnicą. Šią liniją danų kompanija „DFDS Seaways“  uždaro, nes sumažėjo geležinkelio vagonų srautas. Tikimasi, kad keliaujantys į Vokietiją rinksis Kylio liniją.

Iš Klaipėdos į Zasnicą „DFDS Seaways“ keltai plaukioja nuo 2001 metų, kai danų kompanija privatizavo bendrovę „Lietuvos jūrų laivininkystė“. Šios linijos keltai pritaikyti gabenti geležinkelio vagonus.

„Geležinkelių vagonų skaičius mažėjo ir galiausiai pasiekė tokį lygį, kad nebėra prasmės šios linijos eksploatuoti“, – teigė AB „DFDS Seaways“ Rinkodaros skyriaus vadovas Vaidas Klumbys.

Apsisprendimą uždaryti liniją paspartino paskutinio likusio didelio geležinkelio vagonų gabenimo kliento pranešimas, kad nutraukia sutartį. Pritraukti naujų klientų nepavyksta.

DFDS tikisi, kad keleiviai plaukiantys į Rytų Vokietiją arba Riugeno salą, naudosis Kylio linija. Pastaroji kartu su Švedijos Karlshamno linija – populiariausios iš keturių kompanijos linijų. Per metus abiejų linijų keltai pergabena daugiau negu 170 tūkst. keleivių ir beveik 70 tūkst. automobilių.

Pasak bendrovės atstovo, Švedijos linijoje šiemet stebimas 3 proc. augimas. O į Kylį kol kas keleivių pervežta procentu mažiau nei 2012 m.

Didelių keleivių srautų sulaukiama per didžiąsias metų šventes. Tuomet keltuose trūksta vietų, nors kartais keturvietėje kajutėje apsistoja tik porą žmonių.

„Vokietijoje, Danijoje keltai labai populiarūs. Jie mėgsta gyventi vieni, nenori dalintis su kitais keleiviais. Tai tiesiog išsiperka keturvietę kajutę ir joje gyvena vieni“, – aiškino kelto „Victoria Seaways“ komercijos vadovė Aurelija Klimošenkaitė.

Pastaruoju metu, pasak kompanijos atstovo, daugėja keleivių iš Italijos, Prancūzijos, Olandijos ir Šveicarijos. Tikimasi, kad srautai ateityje didės ir iš Rusijos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close