captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tyrimas dėl SEB mokėto pelno mokesčio gali užtrukti kelerius metus

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) baigė tyrimą dėl sumokėto SEB banko pelno mokesčio, tačiau kol kas išvadų neskelbia, nes jos negalutinės – jas gali apskųsti SEB bankas, pareiškęs, kad su išvadomis nesutinka.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) baigė tyrimą dėl sumokėto SEB banko pelno mokesčio, tačiau kol kas išvadų neskelbia, nes jos negalutinės – jas gali apskųsti SEB bankas, pareiškęs, kad su išvadomis nesutinka.

VMI atstovas ryšiams su visuomene Darius Buta aiškina, kad galutinio sprendimo dėl sumokėtų mokesčių galime sulaukti dar negreit: „Iki rugpjūčio pabaigos SEB bankas turi galimybę pateikti savo poziciją. Apie galimus banko nusižengimus galėsime kalbėti tik tuo atveju, kai jie bus įsiteisėję. O kada jie bus įsiteisėję, didelis klausimas: jei bankas nesutiks su VMI pozicija, jis ją gali ginčyti teisminiu keliu ir šis procesas gali užtrukti kelerius metus.“

SEB ir „Swedbank“ pernai sumokėjo 3 tūkst. litų pelno mokesčio. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva VMI pradėjo keletą tyrimų – dėl SEB pelno mokesčio tyrimas baigas, dar vienas tyrimas vyksta dėl visų bankų.

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, bankai turi galimybę suformuoti atidėjinius ir pelno mokestį mokėti tik tuomet, kai su bankais klientai atsiskaito už blogas paskolas. O jų sunkmečiu netrūko – visi Lietuvos bankai 2009 m. dėl blogų paskolų patyrė 3, 7 mlrd. litų nuostolio, 2010 m. metais nuostoliai siekė 0,3 mln. litų.

Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo 1,8 mlrd. litų. Tačiau ankstesni „Swedbank“ ir SEB bankų nuostoliai dar nepadengti, taigi pelno mokesčio šiems bankams mokėti kol kas nereikia.

Tam, kad suformuotų atidėjinius padengti blogoms paskoloms, bankai turi gauti kapitalo: skolintis leisdami akcijų emisiją arba tiesiogiai skolintis iš motininių bankų.

Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo teigimu, skandinavų motininiai bankai krizės metu Lietuvoje veikiantiems dukteriniams bankų filialams paskolino 4,22 mlrd. litų. Pinigai buvo skolinti už palūkanas.

Fiktyviai skolinti – neapsimoka?

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pareiškė įtarimų, kad Lietuvoje veikiantys užsienio komercinių bankų filialai iš motininių bankų skolinosi gerokai didesnėmis palūkanomis už tuo metu esančias rinkoje. Skolinimasis iš motininių bankų už didesnes nei rinkos kaina palūkanas reikštų, kad jie uždirbo mažiau pelno, taigi Lietuvoje sumokėjo mažiau pelno mokesčio.

Įtariama, kad tokiu būdu į Lietuvos biudžetą galėjo būti nesumokėti dešimtys milijonų litų.

S. Kropas aiškina, kad skandinavų motininiams bankams fiktyviai skolinti Lietuvos filialams už didesnes palūkanas neapsimokėtų – mat jei pelno mokesčio nesumoki Lietuvoje, jį vis tiek reikia mokėti Skandinavijos šalyse, o ten pelno mokestis yra vienas didžiausių Europoje. Lietuvoje pelno mokestis siekia 15 procentų.

„Tame ekonominės logikos nelabai yra, nes mūsų mokestinė aplinka palankesnė, todėl tokiu būdu į Lietuvą pervedus tam tikrą sumą pinigų, tektų mokėti didesnius mokesčius“, – kalbėjo S. Kropas.

Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas mano, kad didesnis pelno mokestis Skandinavijos šalyse dar neįrodo, jog skolinama skaidriai.

„Finansiniuose dalykuose yra daug variacijų. Mokesčius apeiti galima įvairiais būdais, tai rodo ir nesena pasaulinė praktika. Pelnas yra skirtumas tarp pajamų ir išlaidų, jį galima didinti, pavyzdžiui, fiktyviais būdais mažinant pajamas. Čia ne mūsų praktika, čia pasaulinė praktika – finansinėmis machinacijomis užsiėmė ir didieji pasaulio bankai „Barclay's“, „Morgan Stanley“ , nekalbant jau apie „Leman Brothers“.

Skirtingai skaičiuoja gautą pelną

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Bronius Bradauskas anksčiau kalbėjo, kad jam įtarimų dėl pelno mokesčio sukėlė tai, jog DNB ir „Nordea“ bankai Lietuvoje pernai sumokėjo 11,2 mln. litų pelno mokesčio, o gerokai didesni SEB ir „Swedbank“ – vos po 3 tūkst. litų.

S. Kropas kalba, kad toks skirtumas galėjo būti dėl skirtingos skaičiavimo metodikos ar skirtingo blogų paskolų skaičiaus: „Skirtumas susidaro priklausomai nuo to, ar atidėjiniai jau baigiami dengti ankstesnių metų nuostoliais, ar ne. Tie bankai, kurie baigia padengti nuostolius, pradeda mokėti pelno mokestį. Kitąmet jūs jau matysite bankų pelnus. Buvo skirtinga skaičiavimo strategija, kai kurie bankai blogas paskolas iškėlė į kitas įmones, kitos liko bankų balansuose.“

S. Kropas primena, kad jau nebeveikiantys „Snoro“ ir Ūkio bankai beveik neturėjo atidėjinių.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...