captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar laikas Lietuvoje uždėti apynasrį nuomos kainoms?

Dėl išaugusių nuomos kainų priverstinis išsikraustymas iš didmiesčio – tokia realybė verčia užsienio šalis kontroliuoti nuomos kainas. DELFI aiškinasi, kodėl kai kuriose šalyse neleidžiama per daug kelti nuomos kainų ir ar tokie reguliavimai galimi Lietuvoje.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Dėl išaugusių nuomos kainų priverstinis išsikraustymas iš didmiesčio – tokia realybė verčia užsienio šalis kontroliuoti nuomos kainas. DELFI aiškinasi, kodėl kai kuriose šalyse neleidžiama per daug kelti nuomos kainų ir ar tokie reguliavimai galimi Lietuvoje.

Dar šiais metais Vokietijoje sugriežtinta nuomos kainų kontrolė. Vokietijos didmiesčiams suteikta teisė uždrausti nuomotojams nuomos kainas kelti daugiau nei 15 proc. per trejų metų laikotarpį. Iki tol procentas siekė 20 proc. Pirmoji šia teise pasinaudojo Bavarija. Vokietijoje nuomos kainos kontroliuojamos nuo 1973 m.

Nuomos kainų kontrolė dažnai įvedama tose šalyse, kur didžiulis būstus nuomojančių gyventojų skaičius. Pavyzdžiui, Vokietijoje nuosavą būstą turi tik 46 proc. gyventojų. Mažiau Europoje nuosavų namų savininkų tik Šveicarijoje (39 proc.). Tuo metu Slovakijoje nuosavame būste gyvena 93 proc. gyventojų. Didžiojoje Britanijoje – 69 proc. Pernai metais „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa atskleidė, kad Lietuvoje 88 proc. šalies gyventojų turi nuosavą namą ar butą.

Daro įtaką statybų sektoriui

Kiekvienas valdžios įsikišimas į rinką dažnai sulaukia ir aršios kritikos iš liberalių pažiūrų atstovų. Kalbant apie nuomos kainos kontrolę nuolat kalbama, kad toks reguliavimas gali turėti įtakos nekilnojamo turto vystymo projektams bei norui užsiimti nuomos veikla.

Iš kitos pusės tokio žingsnio valdžios imasi, norėdamos mieste užtikrinti įkandamas būsto nuomos kainas, kad iš jo neišsivažinėtų darbuotojai.

Vokietija nėra vienintelė Europos šalis, kuri kontroliuoja nuomos kainas. Kaip skelbia globalpropertyguide.com, Švedijoje maksimali nuomos kaina yra nustatyta mažesnė nei NT investicijų grąža.

Europos universiteto instituto tyrimo (European University Institute) duomenimis, norėdamas gauti 5 proc. grąžą švedas turėtų nuomos kainą padidinti 70 proc. nei yra dabar.

Nuomos kainos kontroliuojamos gali būti pasitelkiant skirtingus instrumentus. Dubajuje, Filipinuose, Pakistane ir Tunise nuomos kaina reguliuojama nustatant maksimalų kainos augimo procentą. Prancūzijoje nuomos kaina reguliuojama per statybų kainų indeksą. Kai kuriuose miestuose JAV, Italijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Kolumbijoje, Urugvajuje kainų augimo galimybės yra susietos su vartotojų kainų indeksu.

Kai kuriose šalyse yra nustatoma konkreti maksimali nuomos kaina, dažniausiai susieta su nekilnojamo turto kaina. Pavyzdžiui, tokia sistema galioja Indijoje, Taivane, Liuksemburge.

Neįsivaizduoja tokio reguliavimo

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia neįsivaizduojantis, kad Lietuvoje galėtų būti taikoma nuomos kainos kontrolė.

„Dabar didžioji dalis sandorių yra sudaromi neoficialiai ir valstybė nieko apie juos nežino. Net tokiose valstybėse kaip Švedija, kur nustatomos kainos lubos, susidaro šešėlinė nuomos rinka, pasiūlos ir paklausos neatitikimas, nors ir norima apsaugoti nuomininką nuo per didelės kainos“, – komentavo pašnekovas.

Pasak N. Mačiulio, net jei būtų įvestas nuomos kainos reguliavimas šalyje, jis būtų visiškai neveiksmingas: „Lietuvoje, taip ar taip, beveik viskas yra nelegaliai ir kaina vis vien būtų tokia, kokia susidarytų šešėlinėje rinkoje“.

Ekonomistas taip pat paminėjo, kad užsienio šalyse nuomos kainos reguliavimas naudojamas ir norint patrauklesniais paversti tam tikrus šalies regionus.

„Bet čia vėl visiškai Lietuvai neaktualu: mažesniuose miestuose išsinuomoti butą nemokamai yra paprasta, užtenka susimokėti už komunalinius aptarnavimus“, – teigė pašnekovas.

Taip pat nuomos kainos reguliavimo imamasi, kai būsto nuomos paklausa yra daug didesnė už pasiūlą. Tuo metu Lietuvoje ir vėl atvirkštinė padėtis – būstų nuomai yra daug daugiau nei norinčiųjų juos išsinuomoti.

Kainas reguliuoja nuomininkai

„Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada taip pat pritaria, kad Lietuvoje nuomininkai gali iš dalies diriguoti nuomotojams, ypač žiemos sezonu, kai sulaukiama didelių sąskaitų už šildymą.

„Abejoju, ar reikia išorinio reguliavimo. Visi džiaugiamės rinkos ekonomika ir pati rinka sureguliuoja, kokios nuomos kainos, – sakė jis. – Didmiesčiuose, kaip Vilniuje, vienos kainos yra centre, kitos pakraštyje, todėl klientai turi iš ko rinktis“.

M. Čiulada pabrėžė, kad Lietuvoje nuomos rinka itin sezoniška. Rudenį dėl į didmiesčius atvykstančių studentų kainos šokteli, tačiau žiemos sezoną nuomininkai atsigriebia ir priverčia nuomotojus mažinti nuomos kainas dėl didžiulių šildymo sąskaitų.

Kaip teigė pašnekovas, lyginant pernai metų tą patį laikotarpį nuomos kainos yra išaugusios apie 5–10 proc.

„Bet koks ribojimas atbaido. Buvo čia kažkuriuo metu pakilę šnekos apie visuotinį nekilnojamo turto mokestį. Kai tos šnekos buvo itin aktyvios, tai pirkimai buvo prislopę, nes visi klausė, kas čia dabar bus“, – pridėjo jis.

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...