Verslas

2019.02.13 11:36

R. Masiulis: Lietuvos paštas grumiasi nelygioje konkurencinėje kovoje

ELTA2019.02.13 11:36

Lietuvos paštas savo modernumu yra labai atsilikęs nuo konkurentų, vos išgyveno ypač įtemptą konkurencijos laikotarpį, bet jau bando atsitiesti, Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Trečiadienio posėdyje buvo aptariami bendrovės „Lietuvos paštas“ veiklos efektyvumo ir optimizavimo klausimai.

Ministras sakė, kad paštas vos išgyveno po to, kai šios paslaugos rinka buvo atverta konkurencijai.

„Situacija, kurioje yra atsidūręs Lietuvos paštas, nėra ideali. Viena iš priežasčių yra ta, kad, kaip įprasta, po laiko yra prasčiau įvertinti, kas įvyko. Matome, kad Lietuvos paštui labai stiprų smūgį sudavė liberalizacija, kuri buvo įvykdyta 2012 metų pabaigoje. Pašto rinka buvo atverta bet kam, kas nori į ją įeiti. Pati reforma gal ir turi gerų minčių, bet blogai buvo tai, kad reforma įvyko per greitai, ir Lietuvos paštas jai buvo visai nepasiruošęs. Jis sprendė savo vidinius optimizacijos klausimus, nes laiškų, prenumeratos ir kitų dalykų apimtys mažėjo, ir staiga į patį pelningiausią sektorių - siuntų išnešiojimą - pateko Vokietijos, Prancūzijos, Estijos paštai“, - sakė R. Masiulis.

Jo teigimu, šie nauji konkurentai neturėjo įpareigojimų išnešioti laiškus ar prenumeratas už tam tikrą mokestį, dėl to neturėjo ir tokių kaštų, jiems nereikėjo išlaikyti pastatų.

„Jie iš karto metėsi į pelningiausią siuntų išnešiojimo sektoriumi ir didžiąja dalimi jį iš Lietuvos pašto paveržė. Lietuvos paštas, netekęs rimtų pinigų srautų, buvo dar labiau suspaustas, turėjo mažinti kaštus, atleidinėti paštininkus, uždarinėti skyrius. Tai apie pastatų išlaikymą ar kažkokį investavimą į kultūrinius objektus, be abejo, net jokios minties nebuvo“, - kalbėjo ministras.

Pasak R. Masiulio, šie metai yra pirmieji, kai jau yra stabilizavęsi pinigų srautai.

„Vos išgyvenęs toje laukinėje kovoje, Lietuvos paštas jau daro didesnes investicijas. Lietuvos paštas modernumo prasme yra labai atsilikęs nuo savo konkurentų, pavyzdžiui, neturi automatinės laiškų paskirstymo sistemos, į kurią dabar investuoja. Yra investicinis projektas. Vos vos išgyvenęs, Lietuvos paštas po truputį jau vis sėkmingiau konkuruoja su atėjusiaisiais. Bet tie, kurie atėjo ir užėmė apie 60 proc. rinkos, jie neturi jokių socialinių įsipareigojimų - nei paveldinių pastatų išlaikymo, nei kitų. Tai ta konkurencinė kova nėra 100 proc. lygi“, - pabrėžė R. Masiulis.

Jau beveik metus Lietuvos paštui vadovaujanti Asta Sungailienė pripažino, kad įstaigos veikloje automatizavimo lygis yra artimas nuliui.

ELTA primena, kad pastaruoju metu itin aktualus tapo Kauno centrinio pašto pastato likimo klausimas. Kauno centrinio pašto rūmai yra svarbus Lietuvos laikinosios sostinės laikotarpio reprezentacinis statinys, tačiau rūmų būklė kasmet prastėja. Šiuo metu „Lietuvos paštas“ naudoja mažesnę dalį patalpų.

Didelio atgarsio sulaukė ir pensijų išnešiojimo problema. Konkursą išnešioti pensijas Kaune ir Vilniuje laimėjusi ir sausį jas į namus turėjusi išnešioti įmonė „Bastaras“ pasirodė neturinti tam pakankamai darbuotojų. Sausio gale „Bastaro“ įsipareigojimus pristatyti pensijas į namus Vilniuje bei Kaune perėmė Lietuvos paštas. Dėl to pensijos vėlavo keliems tūkstančiams senjorų.