Verslas

2019.02.12 17:48

Paskolų palūkanos: kas išlošia, o kas stipriai paplonina piniginę?

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.02.12 17:48

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas įžvelgia didžiulę fiksuotų paskolų palūkanų naudą besiskolinantiems gyventojams ir susirūpino, kodėl tokių Lietuvoje yra mažai. Lietuvos bankas tvirtina atvirkščiai – kad tie, kurių palūkanos fiksuotos, dabar pralošia, nes sumoka daugiau, nei pasirinkę kintamas.  

Vartotojų atstovų teigimu, blogybė ne tiek pačios fiksuotos palūkanos, kiek komercinių bankų taikomos baudos pasirinkusiems tokias palūkanas ir sugalvojusiems keisti sutarties sąlygas. Baudų sumos esą neadekvačios ir galutinai supančioja paskolos turėtoją.

Vilniečiui galvą skauda iki šiol, nors paskolą būstui jis ėmė prieš ketverius metus. Tapatybės nenorėjusiam atskleisti vilniečiui banko darbuotoja tąkart primygtinai rekomendavo skolintis fiksuotomis palūkanomis – esą nors sunkmetis jau čia pat, miegoti galės ramiai. Vyras sutiko ir dabar gailisi – kolegų mokamos kintamos palūkanos – mažesnės.

„Stengiuosi labai nesigilint į tai, nes tiesiog skaudu žinoti, kad permokam. Bet ramu“, – sakė vyras.

Paskolos palūkanos užfiksuotos 10-čiai metų. Vilnietis sako esąs turbūt vienintelis, kuriam patinka krizės laukimo nuotaikos.

„Mane tai džiugina. Reikia būti tuo tikru lietuviu – kai kitam blogai, gal man pasilygins ir bus kaip visiems“, – LRT kalbėjo vyras.

Paskolas su fiksuotomis palūkanomis dabar turi vos 2 proc. visų pasiskolinusių gyventojų. 98 proc. pasirinkę paskolas su kintama palūkanų norma.

Bet pastarasis skaičius užkliuvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui. Anot jo, jei Europos centrinis bankas (ECB) pakels bazines palūkanas, dėl vadinamųjų „plaukiojančių“ palūkanų žmonių įmoka už paskolą gali vis didėti ir didėti.

„EP užsakė studiją ekspertams ir ten jau kaip viena iš rizikų taip pat būsto paskolų buvo įvardinta kintamos palūkanos. Nes, jeigu palūkanos svyruoja į mažėjimo pusę, tai labai gerai, visi patenkinti, galbūt išskyrus bankus. Bet, jeigu jos pradeda augti, o tokių pavyzdžių buvo taip pat ir Lietuvoje 2007 m., o ypatingai 2009 m., palūkanos litais VILIBORAS (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos – LRT.lt) pašoko nuo 3–4 proc. punktų iki 10, tai yra kelių kartų augimas. Žmonės patyrė didžiulius nuostolius“, – sakė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas.

S. Jakeliūnas, E. Blaževič/LRT nuotr.

„Fiksuotas palūkanas galima labai palyginti su draudimu. Taip, tai yra žmogui tam tikras apsidraudimas nuo palūkanų pokyčių, na ir, savaime aišku, finansų pasaulyje sakoma, nemokamų pietų nebūna, tas draudimas kainuoja. Kintamų palūkanų vidutinė palūkanų norma būsto paskoloms šiuo metu yra šiek tiek daugiau nei 2 proc. Na, fiksuotomis palūkanomis šis skaičius siekia 3–4 proc.“, – kalbėjo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta.

Lietuvos banko teigimu, versti žmones imti paskolas, kurios kainuoja brangiau, kažin, ar sąžininga. O skolinimasis esą valdomas: įvertinama, ar žmogus išgalėtų paskolą grąžinti, esant palūkanų šokui.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto vadovas siūlo diferencijuoti skolinimąsi, kad būtų daugiau paskolų su fiksuotomis palūkanomis. Tokios, anot jo, iš pradžių kainuos brangiau, bet užtat visada tiek pat ir ne trumpiau kaip 10 ar 20 metų. Žmogus susiplanuotų išlaidas. O kintamų palūkanų mokėtojai, kai teks daugiau atseikėti už paskolą, esą mažiau pirks, o sumenkęs vartojimas – grėsmė šalies ekonomikai.

Plačiau apie tai – Irmos Janauskaitės reportaže

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius