Verslas

2019.01.29 13:40

Ekspertai įvertino „Brexito“ poveikį prekių kainoms Lietuvoje ir JK: laukiama pabrangimo

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.01.29 13:40

Verslo atstovai privalo patys ruoštis galimoms „kietojo „Brexito“ pasekmėms, o valstybė didžiausią dėmesį žada skirti smulkaus ir vidutinio dydžio verslininkams, eksportuojantiems į Jungtinę Karalystę (JK). Lietuviškos prekės, parduodamos JK, dėl „Brexito“ vidutiniškai pabrangs 10 procentų, tuo pačiu kils ir britiškų produktų kainos Lietuvoje. Tokiomis įžvalgomis antradienį dalijosi Pramoninkų konfederacijos organizuoto renginio „Pasiruošimas „kietojo „Brexito“ pasekmės Lietuvai“ dalyviai.

Įtaka Lietuvos gamintojams

Užsienio reikalų ministerijos Ekonominių santykių departamento direktorė Lina Viltrakienė susitikime teigė, kad, JK išstojus be susitarimo, „įsijungia“ Pasaulio prekybos organizacijos taikomi muitai. JK yra pasiruošusi kopijuoti ES muitus trečiosioms šalims. Vidutiniškai muitai tokiu atveju siektų 5 proc., o žemės ūkio produktams – apie 11 proc. Kai kurioms gali būti ir daugiau. Pavyzdžiui, sausainiams gali būti taikomas apie 30 proc. tarifas. 

Anot jos, tiesioginis poveikis Lietuvos verslininkams bus kaina.

„Išaugs mūsų eksportuojamų bei importuojamų produktų iš ir į Jungtinę Karalystę kaina. Pagrindinės mūsų eksporto prekės – tai baldai – jiems bus taikomas 5,7 proc. tarifas, plastikui – 3,5–6,5 proc., trąšoms – 5,7 proc., medienai – iki 10 proc.  Vidutiniškai lietuviškos maisto prekės brangtų iki 10 proc.”, – sakė L. Viltrakienė.

E. Blaževič/LRT nuotr.

„Didžiausią dėmesį skirsime mažoms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms, kurios neturi galimybių eksportuoti į trečiąsias šalis”, – sakė ji.

L. Viltrakienė pažymėjo, kad ir kokiu keliu pakryptų derybos dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, kovo 31 dieną JK tampa trečiąja šalimi ir su ja reikės prekiauti kaip su Rusija, Kinija ar kitomis šalimis.

„Tokių gerų prekybos sąlygų, kokias turėjome su JK, nebebus”, – renginyje sakė ji.

Didžiausias iššūkis – muitų sistema

L. Viltrakienė pažymėjo, kad pagrindiniai kaštai bus susiję ne su naujais tarifais, bet su reguliacijomis. Muitinės gali reikalauti garantijų, atsiras papildomos dokumentacijos. Kai kurioms prekėms gali būti taikomi draudimai – genetiškai modifikuotiems produktams, karo pramonei ir kitoms prekėms, kurių įvežimas yra ribojamas.

Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius pridūrė, kad Lietuvai papildomai reikės 97 muitinės darbuotojų, o dokumentų skaičius padidės iki 7 proc.

„Jau dabar muitinės žmogiški pajėgumai bei informacinės sistemos dirba pasiekusios savo galimybių ribas“, – sakė jis.

Svarbiausios – keturios sritys

A. Zananavičius minėjo, kad ministerija „kietajam „Brexitui” pradėjo ruoštis jau 2018-ųjų pavasarį.

„Sutarėme, kad kiekviena institucija bus atsakinga už savo sritis. Vasario 5 dieną bus pateikti nauji teisės aktai, kurie padės pasiruošti JK išstojimo įvairiems scenarijams. Tikimės, kad kovo 5 dieną visi teisės aktai bus parengti ir skubos tvarka Seime priimti iki kovo 29 dienos“, – sakė A. Zananavičius.

Pasak jo, šiuo metu svarbiausios yra keturios sritys: ES ir JK piliečiai, ES biudžetas, transportavimas ir prekyba.

„Tikimės, kad tiek britai, tiek Lietuvos piliečiai Jungtinėje Karalystėje, bus sprendžiamas vizų klausimas, kurių manome, kad niekada nebus. Tikimės, kad JK priims sprendimą, kad į jų šalį atvykę lietuviai turės tokias pačias teises JK išstojus iš ES“, – teigė A. Zananavičius.

Kitas svarbus aspektas, anot viceministro, tai, kad JK išstojus be susitarimo šalis nebemokės pinigų į ES biudžetą.

„Dėl to ES šalys papildomai turėtų primokėti 35 mln. eurų, tačiau Lietuvos tai labai nepaveiks. (...) Blogiausio scenarijaus atveju Lietuvos ekonomika sulėtės 0,3 proc.“, – kalbėjo viceministras.

Jungtinė Karalystė turi keturis pasirinkimus

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius susitikime sakė, kad EK jaučiamas stiprus nusivylimas Jungtine Karalyste.

„Balsavimas JK prieš kelias savaites nuvylė labai daug ES vadovų. Vis dėlto susitarimas pareikalavo daugiau nei 2 metų derybų, jis yra labai išsamus, daugiau nei 500 puslapių ir liečiantis visus klausimus, kurie mums yra svarbūs. (...) Susitarimo mes nesame palaidoję ir toliau tęsiame ratifikavimo procedūrą“, – sakė A. Pranckevičius.

A. Pranckevičius minėjo, kad JK turi 4 pasirinkimo kelius: „ratifikuoti dabartinį susitarimą, išeiti be susitarimo, kreiptis į ES nares dėl galimo derybų pratęsimo arba pateikti prašymą grįžti į ES.

Europos Komisija ruošiasi „kietajam „Brexitui“

Jei susitarimas neįvyktų ir JK išstotų be jo, Europos Komisija turi paruošusi pasekmių sušvelninimo planą.

Susitikime A. Pranckevičius teigė, kad išėjimo iš ES be susitarimo tikimybei padidėjus,  Europos Komisija tam stipriai ruošiasi.

„Europos Komisija pateikė Europos Parlamentui 14 priemonių paketą, kuris apima gyvybiškai svarbius procesus ES. Pavyzdžiui, yra pateiktas pasiūlymas dėl piliečių teisių. ES narės turėtų užtikrinti, kad JK piliečiai, teisėtai gyvenantys ES, ir toliau galėtų ten teisėtai gyventi. Europos Komisija jau yra priėmusi sprendimą, kad JK piliečiams ES  šalyse nėra taikomas vizos reikalavimas. Tačiau tokia sąlyga galios, jei JK taip pat netaikys vizos reikalavimo ES gyventojams Britanijoje.

Pasiūlymai pateikti ir transporto srityje – siekiama, kad laikinai (iki 12 mėn.) būtų išvengta oro eismo sutrikimo“, – sakė A. Pranckevičius.