Verslas

2019.01.14 07:26

Siūloma darbuotojus skatinti ne tik pinigais: galėtų tikėtis maitinimo ar net būsto paskolos

Edgaras Savickas, DELFI.lt2019.01.14 07:26

Darbuotojų ir jų šeimų gerovė gali būti skatinama ne tik pinigais mokamu atlyginimu, bet ir kitomis priemonėmis, teigia Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymą užregistravęs Seimo narys liberalas Jonas Varkalys. Jis siūlo, kad darbdaviai savo darbuotojams galėtų pasiūlyti visą aibę socialinėmis iniciatyvomis vadinamų dalykų – nuo abonentų į sporto klubus iki laidojimo ar vestuvių išlaidų padengimo.

Tam skiriamos lėšos būtų neapmokestinamos pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais. Tačiau tik iki ketvirtadalio darbuotojo darbo užmokesčio sumos – taip norima išvengti piktnaudžiavimo. Socialinėmis iniciatyvomis užsiimantys darbdaviai taip pat turėtų pranašumą viešuosiuose pirkimuose.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad pasiūlymams pritartų tik tokiu atveju, jei dėl darbuotojų naudų būtų susitariama darbovietės kolektyvinėje sutartyje. Ji paaiškino, kad tik tokiu būdu būtų galima užtikrinti skaidrumą, jog tokie priedai nebūtų siūlomi vietoje pinigais mokamo atlyginimo.

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas teigė idėjai pritariantis, tačiau nuogąstavo, kad ji gali nesulaukti valdančiųjų palaikymo vien dėl to, kad ją pristatė opozicijos atstovas.

Naudų sąrašas

Įstatymo projekte nurodoma, kad nepiniginius priedus prie algos galėtų teikti tiek pats darbdavys, tiek jo pasitelkti tretieji asmenys. Siūloma, kad darbuotojai galėtų gauti:

1) sveikatinimo paslaugas (gydymo, reabilitacijos ar odontologijos, teikiamos gydymo įstaigose, sveikatinimo centruose, sanatorijose, poliklinikose, medicinos punktuose);

2) vaistų ir optikos priemones;

3) sporto ir kūno kultūros paslaugas (abonementai į sporto klubus, plaukimo baseinus, sporto salių, aikštelių nuoma);

4) poilsio paslaugas (kelialapiai į darbdavio įkurtas ar tretiesiems asmenims priklausančias poilsiavietes, vasaros, žiemos poilsio stovyklas);

5) maitinimo paslaugas (darbdavio įkurtose ir kitose įstaigose);

6) darbuotojų kultūros ugdymą (bilietų į kultūrinius ir sporto renginius kompensavimas);

7) finansinę paramą ir (arba) stipendijos skyrimą darbuotojui ir (arba) jo šeimos nariams, kai šis studijuoja, siekdamas įgyti aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją);

8) suinteresuotų asmenų gerovės tobulinimą (vasaros ir žiemos poilsio stovyklų, darbuotojų ikimokyklinio amžiaus vaikams organizavimas, psichologo paslaugos);

9) pagalbą apsirūpinant būstu, paskolų gyvenamajam būstui įsigyti ar statyti teikimas lengvatinėmis sąlygomis;

Rawpixel/Unsplash nuotr.

10) gyvybės draudimą;

11) pensijų kaupimą darbdavio darbuotojams papildomo savanoriško pensijų kaupimo fonduose;

12) laidojimo paslaugas (laidojimo vietų išpirkimas, laidojimo organizavimas);

13) Vestuvių (partnerytės įregistravimo), vedybinio gyvenimo (partnerystės) sukaktuvių, vaiko gimimo(vaiko įsivaikinimo), darbuotojo jubiliejaus proga ir kt.;

14) teise į motinystės (tėvystės) atostogas nesinaudojančio ir dirbančio darbuotojo vaiko iki 1 metų priežiūros paslaugų (ikimokyklinio ugdymo įstaigos, auklės paslaugų) išlaidų kompensavimą, jeigu vaiko kitas iš tėvų taip pat nesinaudoja teise į motinystės (tėvystės) atostogas;

15) materialinę pagalbą (išmokas) dėl nelaimingo atsitikimo darbe nukentėjusio darbuotojo šeimai, kai to nereikalauja teisės aktai.

Apribojimai

Projekte numatyti ir keli apribojimai. Papildomomis naudomis negalėtų pasinaudoti darbdavio savininkai. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, taip jie negalės išvengti iš dividendų ar kitokios pelno dalies išmokėjimo atsirandančių mokestinių prievolių.

Įstatymas taip pat galiotų tik privataus sektoriaus darbovietėse. J. Varkalys DELFI aiškino, kad savivaldybės neturi galimybių ir kol kas negalėtų to daryti.

Kaip jau minėta, neapmokestinamos išlaidos papildomoms naudoms negalėtų būti didesnės nei 25 proc. darbuotojo atlyginimo popieriuje. Viršijus šį dydį, jau reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį, o darbdavys nebegalėtų jų atskaityti iš pajamų.

Dar viena paskata būtų tai, kad socialiai atsakingos įmonės įgytų prioritetą viešuosiuose pirkimuose kitų, socialiai atsakingos politikos nevykdančių, darbdavių atžvilgiu.

„Valstybė užtikrindama darbdaviams socialinių iniciatyvų įgyvendinimo bazę (įskaitant ir tam tikras lengvatas) suteikia darbdaviui galimybę savanoriškai sumažinti valstybės naštą socialinėje srityje, pavyzdžiui, įstatymo projekte numatytos socialinės iniciatyvos užtikrintų ne tik žmonių fizinę sveikatą (sporto klubo abonementai, vaistų kompensavimas, gydymo išlaidos), bet ir darbuotojų psichinę ir emocinę sveikatą (kultūriniai renginiai, vaikų stovyklos, būsto paskolos), kas leistų asmeniui pasijusti pilnaverčiu visuomenės nariu ir net plėsti savo akiratį. Prevencinis rūpestis žmonių sveikata, galėtų netgi sumažinti valstybės išlaidas sveikatos apsaugos srityje“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Ten pat argumentuojama, kad naujovės būtų naudingos darbdaviams, nes skatintų darbuotojų lojalumą ir kurtų stabilų darbo santykį.

Projekto rengėjai tvirtina, kad socialinės iniciatyvos nėra aktyviai naudojamos darbo santykiuose ir darbdavių išlaidos šioms socialinėms iniciatyvoms įgyvendinti nėra ženklios, tad po įstatymų priėmimo tai neturėtų didelės įtakos valstybės biudžetui ir mokesčių surinkimui.

Finansų ministerija dar nėra pateikusi skaičiavimų, kaip pasiūlymai atsilieptų biudžetui. Tačiau finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė anksčiau DELFI yra pastebėjusi, jog Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme ir šiuo metu yra įvairių išimčių, kai darbuotojo natūra gautos pajamos nėra apmokestinamos.

„Pavyzdžiui, gyventojo nauda, gauta kitam asmeniui tiesiogiai mokymo įstaigoms sumokėjus už gyventojo mokymą, kurį baigęs jis įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją ar gyventojo gauta nauda, darbdaviui sumokėjus už darbuotojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai.

Taip pat nustatytos tam tikros lengvatos, kai darbuotojo pajamos yra neapmokestinamos, pavyzdžiui, iki 200 eurų natūra iš darbdavio gautos dovanos, darbuotojo naudai darbdavio mokamos draudimo įmokos už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, neviršijant 25 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio, darbdavio darbuotojo naudai sumokėta suma už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus ir kt.“, – vardijo ji.

BNS nuotr.

D. Brasiūnaitė pridūrė, kad ir Pelno mokesčio įstatyme įmonės jau dabar, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, iš pajamų gali atskaityti visas išlaidas darbuotojų naudai.

Tikisi palaikymo

Projekte numatyta, kad jis turėtų įsigalioti 2019 metų liepos 1 dieną. J. Varkalys DELFI pasakojo, kad šiuo metu laukiama pastabų ir pasiūlymų iš Trišalės tarybos.

„Po to Seimo pavasario sesijoje, matyt, prasidės svarstymas komitetuose. Ar nuo liepos 1 dienos įsigalios – sunku pasakyti“, – svarstė jis.

Pašnekovas abejojo, ar naudų įtraukimas į kolektyvines sutartis būtų geriausias sprendimas.

„Tada tai būtų privaloma procedūra, – kalbėjo jis. – Gal geriau, kad jei darbdavys mato vieną ar kitą „perliuką“ pas save įmonėje ir nenorėdamas jo paleisti, norėdamas, kad jis dirbtų, padėtų jo šeimai, jam pačiam, siųstų mokytis, tobulintis ir t.t.

Tokių „perliukų“ didesnėje įmonėje būtų daugiau, mažesnėje – mažiau, bet tai nebūtų absoliučiai bet ko pagal kolektyvinę sutartį rėmimas arba skatinimas.“

J. Varkalys sakė, kad papildomos darbuotojo naudos neturėtų būti skiriamos vietoje pinigais mokamo atlyginimo.

„Darbuotojas galbūt nežiūri savo sveikatos, nežiūri savo kultūros. Jei žmogų paraginsi su bilietu nueiti į kaimo kapelos koncertą, po to į filharmoniją, tada pakils jo lygis. Kada organizuota žmonių grupė gauna abonentą į sporto salę, tai aišku mažiau laiko lieka parūkymui, išgėrimui ir visiems kitiems dalykams.

Jis pats iš savo atlyginimo to nedarys, arba darys labai retai. Aišku, yra rizikos, kad gali piktnaudžiauti, todėl yra kontrolinis mechanizmas“, – kalbėjo Seimo narys.

Tik per kolektyvinę sutartį

I. Ruginienė sakė, kad tokiam įstatymui gali pritarti tik tuo atveju, jei dėl naudų bus sutariama kolektyvinėse sutartyse.

BNS nuotr.

„Visais kitais atvejais – tikrai ne. Mes už socialinį dialogą, už tai, kad jei įmonė nori būti socialiai atsakinga, tai ji turi turėti kolektyvinę sutartį. Tada kartu su darbuotojų atstovais galėtų aptarti ir visus priedus“, – sakė ji.

Pasak pašnekovės, kolektyvinė sutartis leistų sukontroliuoti ir tai, kad papildomos naudos darbuotojui nebūtų kompensuojamos darbo užmokesčio sąskaita.

„Visame pasaulyje yra skatinimai vykdomi ir mes tik už, bet tai turėtų būti tik papildomi „bonusai“, – dėstė I. Ruginienė.

Vieną kartą jau nepavyko

D. Arlauskas teigė, kad šią idėją buvo pateikęs dar praėjusioje Seimo kadencijoje.

„Šį reikalą bandėme anoje kadencijoje padaryti, bandėme per Sveikatos reikalų komitetą, per Dangutę Mikutienę. Viskas buvo sutarta, bet susikirto interesai Darbo partijos ir socialdemokratų. Socialdemokratai norėjo perimti iniciatyvą, stumti tą idėją, geriau atrodyti. Ir ji buvo sužlugdyta, nes buvo svarbu ne pati idėja, o kas sublizgės ją pristatydamas ir registruodamas“, – pasakojo jis.

Šįkart panašūs pasiūlymai buvo įtraukti į 2017 metais pasirašytą nacionalinį susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų.

„Tačiau netikėtai, pernai rudenį ponas Varkalys, atstovaujantis liberalams, savo vardu pateikė Seime. Dabar matome, kad dauguma ko gero nepalaikys, jei tai pono Varkalio idėja.

Politikams dažnai svarbu ne esmė, o kad čia opozicija. Galbūt dabar vyriausybė bandys formuluoti ką nors kitaip ir tada bandys nuo savęs alternatyvų projektą teikti, nors iš esmės ten tas pats bus“, – sakė D. Arlauskas.