Verslas

2019.01.11 16:36

Trijuose Lietuvos didmiesčiuose gyventojų jau mažiau nei Vilniuje

Ernestas Naprys, 15min.lt2019.01.11 16:36

2019 metais pirmą kartą Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose bendras nuolatinių gyventojų skaičius yra mažesnis nei Vilniuje, naujausius duomenis paskelbė Statistikos departamentas. Iš 4 didmiesčių sąrašo netrukus gali iškristi Šiauliai, kurie balansuoja ant 100 tūkst. gyventojų ribos. Tačiau taip gali ir neįvykti – demografinės tendencijos bando apsiversti. 

2019 m. pradžioje Vilniaus mieste gyvena 540,9 tūkst. nuolatinių gyventojų. Sostinė yra vienintelis didmiestis, kur gyventojų skaičius didėjo (0,8 proc.), prieš metus čia gyveno 536,6 tūkst. gyventojų. 

Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose kartu sudėjus gyveno 534,8 tūkst. nuolatinių gyventojų, tai netgi mažiau nei sostinėje – norint išlyginti „svarstyklių“ pusiausvyrą tektų dar pridėti Zarasų dydžio miestelį. 

Didmiesčiais jau netrukus gali tekti vadinti vos tris A1 automagistrale sujungtus miestus. Panevėžys jau anksčiau susitraukė iki mažiau nei 100 tūkst. nuolatinių gyventojų, dabar tokia grėsmė pakibo virš Šiaulių, kuriuos nuo ribos skiria 119 gyventojų.

Ekonomistai vertina, kad grėsmė reali – jau kurį laiką gyventojų skaičiumi augo tik Vilniaus regionas, tačiau Lietuva turėtų kurstyti ambicijas turėti kelis ekonominius centrus.

Apskritai šalyje liko 29 miestai, kuriuose gyventojų daugiau nei 10 tūkstančių: per penkerius metus iš sąrašo pasitraukė Jurbarkas, Raseiniai ir Vilkaviškis.

Lietuvoje taip pat itin didelis skirtumas tarp realiai gyvenančių ir registruotų gyventojų. Suskaičiuojami 2,794 mln. nuolat gyvenantys žmonės, o savo gyvenamąją vietą Lietuvoje registravę 3,03 mln. gyventojų, rodo Gyventojų registro duomenys. Skirtumas – 236 tūkstančiai.

BNS nuotr.

Didmiesčio 100 tūkst. riba – psichologinė

Lietuvoje nėra aišku, ką reikėtų laikyti didmiesčiu. Lietuvos statistikos departamentas patikino, kad nėra teisės aktų, kurie nustatytų didmiesčio statusą.

Įprasta didmiesčiu laikyti tokį miestą, kuriame gyventojų skaičius didesnis nei 100 tūkst., tačiau tokia riba yra veikiau psichologinė.

Statistikos departamentas, rengdamas didžiųjų miestų statistiką, paprasčiausiai išskiria 6 didžiausius Lietuvos miestus.

Matuojant 100 tūkst. gyventojų kartele, Lietuvoje netrukus gali telikti trys didmiesčiai.

Kaune gyventojų skaičius per metus mažėjo 0,55 proc., ir jis siekia 286,8 tūkst., Klaipėdoje – mažėjo 0,68 proc., iki 147,9 tūkst., o ant ribos balansuoja Šiauliai – per metus gyventojų skaičius susitraukė 0,45 proc., iki 100119 gyventojų.

Šiaulius nuo 100 tūkst. kartelės teskiria 119 gyventojų, rodo naujausi duomenys. Šiaulių meras Artūras Visockas ramina, kad Šiauliai atsigauna – registruotų gyventojų jau daugėja ir jų yra per 108 tūkstančius, mieste itin sparčiai daugėja kuriamų darbo vietų. 

„Kas yra miestas, yra labai jau filosofinis klausimas. Nereikėtų tiek susitelkti į žodį miestas, o reikėtų vertinti tai, kiek tas miestas yra traukos centras, kiek jame yra perspektyvos dirbančiam, veikliam, ambicijų turinčiam žmogui, siekiančiam išsilavinimo, siekiančiam savęs realizacijos. Ir jei jaunas žmogus ar jauna šeima mieste nemato perspektyvos, galimybių gyventi ekonomiškai sveiko gyvenimo, tai ieško kito miesto, kuris jam suteiktų šias galimybes“, – sako „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. 

I. Genytė-Pikčienė, BNS nuotr.

Anot jos, Vilnius yra traukos centras Lietuvoje, tačiau „kylanti superžvaigždė“ – ir Kaunas.

Gyventojų skaičius savivaldybėje teisiškai nulemia nebent tai, kiek tarybos narių bus renkama savivaldybės tarybos rinkimuose.

Pavyzdžiui, kai gyventojų yra nuo 100 iki 300 tūkst., savivaldybės tarybą sudaro 31 narys, o kai 50-100 tūkst. – taryba mažėja iki 27 narių. Mažiausiai, 15 tarybos narių, turi savivaldybės, kuriose gyventojų mažiau nei 5000, o daugiausiai – 51, turi vienintelis Vilnius, kur gyventojų daugiau nei pusė milijono.

Visą daugiau nei 10 tūkst. gyventojų turinčių miestų sąrašą 15min pateikia žemiau lentelėje.

Šiauliai kabinasi į ekonominį garvežį

Šiaulių meras A. Visockas patikina, kad daroma viskas, kad darbo vietų regione atsirastų, kad gyventojai norėtų mieste kurtis savo gyvenimus, anot jo, dėl to daugėja mieste registruotų gyventojų, nors Registrų centro duomenys rodo jų mažėjimą.

„Pagal nuolatinės vietos registravimą Šiauliuose daugėja gyventojų, dabar yra 108 tūkstančiai su kažkiek. Tai tikiuosi, kad ir Statistikos departamento skaičiai padidės. (…) Pas mus daug sukurta darbo vietų, šioje vietoje esame netgi geresni nei Klaipėda. Procesai dėl gyventojų skaičiaus didėjimo ar mažėjimo yra inerciniai. Tačiau nebemažėja vaikų darželiuose, nebemažėja mokyklose. Tam tikri duomenys atsilieka. Aš viliuosi, kad miestas stabilizavosi ir turiu viltį, kad jis augs“, – sako A. Visockas.

Registrų centro renkamo Gyventojų registro duomenimis, Šiaulių miesto savivaldybė per metus susitraukė 2,14 proc., iki 109,6 tūkst. gyventojų.

Meras išreiškė nuogąstavimą, kad būtina daugiau dėmesio skirti šiauriniams Lietuvos regionams – prasta demografinė padėtis veikia gyventojų psichologiją, gilina socialinius rūpesčius, be to, tuštėjantys šiauriniai rajonai gali sukelti ir domino efektą visai Lietuvai.

„Iš tikrųjų Šiauliai dabar yra visiškai kitokie, jei palygintume, kokie buvo 2015 metais, ir kokie dabar, kad ir kas ką besakytų. Anksčiau manęs verslininkai klausdavo, kur jo vaikui šokti, ir neturėjau atsakymo, Dabar 40 metų renovacijos laukęs kultūros centras renovuotas. (…) Be jokios abejonės, viskas susiję su darbo vietomis. Tačiau viskas stabilizuota: finansai, strateginis planavimas, visi pagrindai, esmė yra stabilizuota ir auganti – dėl to galiu tikėtis ir augančio gyventojų skaičiaus“, – vertina A. Visockas.

Anot jo, pastebima tendencija ir tai, kad miestų gyventojai keliasi į priemiesčius – statosi gyvenamuosius namus, todėl kartais migruoja į gretimą savivaldybę.

„Luminor“ analitikė: tendencijos keičiasi

I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad Lietuvoje 2018-aisiais fiksuoti geriausi migracijos rodikliai nuo pat šalies įstojimo į ES, kuomet atsivėrė sienos ir didelis būrys tautiečių patraukė ieškoti laimės svetur.

„Jei 2017 m. sulaukėme 10 tūkst. į Lietuvą grįžusių piliečių, tai jau pernai šis skaičius buvo 16,6 tūkstančio, arba 63 proc. daugiau. Taip pat, aišku, pernai sulaukėme labai ženklaus skaičiaus imigrantų iš trečiųjų šalių: Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Kartu tai byloja, kad Lietuvos ekonomikos atsigavimas, verslo ciklo pakilimo fazės zenitas, kurį stebėjome pastaraisiais metais, buvo pakankamai rimtas argumentas čia atvykti“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

2018 m. į Lietuvą imigravo 28,9 tūkst. žmonių, tai vis dar 3,3 tūkstančio mažiau, nei emigravo (32,2 tūkst.). 40 proc. visų imigrantų sudarė užsieniečiai: 5,7 tūkst. ukrainiečių, 3,3 tūkst. baltarusių, 780 Rusijos piliečių.

BNS nuotr.

„Luminor“ analitikė patikina, kad vilioti pradėjo Lietuvos ekonomika.

„Tiek darbo rinka, tiek dviženkliais tempais kylantis darbo užmokestis, tiek sukuriamos naujos darbo vietos, panašu, kad žadėjo tikrai palankią savirealizaciją ekonomiškai ir kitomis prasmėmis Lietuvoje. Tai tapo rimtu argumentu svarstyti grįžimą ar atvykti čia gyventi. Lietuvai tai gera žinia, nes žvelgiant į ateitį, tapimas traukos centru yra labai svarbus – tai padėtų spręsti darbo rinkos seklumo problemą, ne taip skaudžiai atrodytų ir visos socialinės problemos“, – sako I. Genytė–Pikčienė.

Darbuotojų trūkumas, anot jos, yra pagrindinė verslo nurodoma priežastis, stabdanti plėtrą ir augimą.

Vilnius kažkada turėjo „apžioti“ tris miestus

Faktas, kad Vilnius gyventojų skaičiumi pralenkė tris kitus didmiesčius, anot I. Genytės-Pikčienės, kažkada turėjo įvykti, nes iki šiol augo vien Vilnius, o kiti miestai traukėsi.

„Iš tikrųjų ta tendencija gana gąsdinanti. Turime kaimynines valstybes Latviją ir Estiją, kurios yra vieno miesto šalys, o kiti miestai jose nereikšmingi. Tuo tarpu Lietuva vis dar išlaikė pretenziją būti ne vieno miesto šalis. Nes Kaunas ir Klaipėda turi savo ekonominį veidą, savo pozicionavimą šalies ekonomikoje. Mes tą pretenziją turime išlaikyti, ji tikrai yra reali“, – sako analitikė.

Kauną ji vadina pastarojo meto „superžvaigžde“.

„Kaunas yra naujoji mūsų ekonominė superžvaigždė, kuriai pavyko pakeisti situaciją, išjudėti į augimo trajektoriją, čia sukuriamų darbo vietų skaičius augo pakankamai ženkliai. Kaunas yra tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo prasme nauja žvaigždė Lietuvoje. Tikėkimės, kad jiems pavyks išlaikyti industrinio centro Lietuvoje viziją, ir ateinančių investicijų sėkmės istorijos sulauks papildomo sniego gniūžtės efekto“, – sako I.Genytė-Pikčienė.

BNS nuotr.

Ji vertina, kad grėsmė Šiauliams susitraukti iki mažiau nei 100 tūkst. gyventojų yra reali, kadangi „vidinės migracijos tendencijos sunkiai nukreipiamos“.

„Paskutiniai metai buvo ekonomiškai sėkmingi ir puikūs, tačiau žvelgiant pagal geografinius pjūvius, tuo ekonominio augimo laikotarpiu pasinaudojo tikrai ne visi miestai. Ilgojo laikotarpio perspektyvoje ta rizika jiems yra labai nemaža“, – sako I.Pikčienė.

236 tūkstančiai registruoti, bet gyvena svetur

Gyventojų registro duomenys reikšmingai skiriasi nuo Statistikos departamento. Pagal registracijas, šiemet sausį Lietuva vis dar yra trijų milijonų valstybė – 3,03 mln. gyventojų čia deklaravę savo gyvenamą vietą, tai 1,56 proc. mažiau nei prieš metus (3,078 mln. gyventojų).

„Bendras Lietuvoje gyvenamąją vietą registravusių asmenų skaičius per metus kiek sumažėjo, tačiau pastebime, kad mažėjimo tempai sulėtėjo. Teigiami registruotų gyventojų skaičiaus pokyčiai pernai fiksuoti tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonuose, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse“, – sako Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.

Anot jo, skirtumus tarp duomenų lemia nevienodos Registrų centro ir Statistikos departamento metodikos.

„Registrų centras bendrą šalies gyventojų skaičių apskaičiuoja susumavęs visų kiekvienoje savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir asmenų, įtrauktų į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, skaičių. Tuo metu Statistikos departamentas pagal savo metodologiją skaičiuoja nuolatinius šalies gyventojus. Pavyzdžiui, asmuo gali būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau jau kurį laiką būti išvykęs ir gyventi užsienyje“, – aiškina M. Samkus.

Vertinant atskirai pagal amžiaus grupes, mažėjo vaikų iki 7 metų, jaunimo iki 18 metų ir pensinio amžiaus gyventojų. 

„Vis dėlto, galime pasidžiaugti, kad kai kuriose savivaldybėse vaikų ir jaunimo per metus padaugėjo. Didžiausi teigiami pokyčiai šiose amžiaus grupėse per metus fiksuoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų bei rajonų savivaldybėse, taip pat Palangos miesto savivaldybėje“, – sako M. Samkus.