captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rytų Europos vartotojai vis dar teisėtai maitinami prastesniu maistu

Už rankos pačiupus maisto gamintojus, kurie Lietuvai ir kitoms Rytų Europos rinkoms tiekia prastesnės kokybės to paties pavadinimo produktus, Europos Sąjunga dvejus metus išlieka bedantė ir su tuo planuoja kovoti tik didesniu šriftu ant pakuočių.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Už rankos pačiupus maisto gamintojus, kurie Lietuvai ir kitoms Rytų Europos rinkoms tiekia prastesnės kokybės to paties pavadinimo produktus, Europos Sąjunga (ES) dvejus metus išlieka bedantė ir su tuo planuoja kovoti tik didesniu šriftu ant pakuočių.

Prieš dvejus metus Slovakijos Vartotojų Gynimo Asociacija pasirinktinai ištyrė vienodai paženklintus maisto produktus, kuriuos įsigijo aštuonių ES valstybių prekybos centruose. Paaiškėjo, kad gamintojai skirtingoms Europos šalims tiekia to paties pavadinimo, tačiau skirtingos kokybės produktus.

Prastesnės kokybos maisto produktai buvo įsigyti naujosiose ES valstybėse ir nepasitaikė atvejo, kad prastesnės kokybės maisto produktai būtų teikiami Vokietijos ar Austrijos rinkoms.

Šis tyrimas buvo perduotas Europos Komisijai (EK), prasidėjo svarstymai Europos Parlamente (EP). Ar per tuos dvejus metus kas nors pasikeitė? Apie tai „Savaitei“ pasakojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.

– Ar atlikus tyrimą produktai turėjo tapti viendoti?

– Tą tyrimą finansavo EK atstovyė Slovakijoje, ir, aišku, buvo kreiptasi į EK. Aišku, pirmas atsakymas buvo: mes neturim teisinių instrumentų, gamintojas gali gaminti, kadangi tie produktai yra saugūs, tik pagal kokybę skiriasi.

Pavydžiui, „Coca Cola“ gamybai Vokietijoje naudojama sacharozė – įprastas cukrus – o tose šalyse, kur kokybė prastesnė, naudojamas iš kukurūzų išgautas saldiklis, kuris yra žymiai pigesnis.

– Ar kokios nors išvados prieita? EK sureagavo, vyko debatai EP, bet ir toliau tas pats?

– Dabar daug paruošta, ypač mums pirmininkaujant, naujų dokumentų iš 882 reglamento, kuriuo mes tikrai priversime gamintojus daugiau žymėti.

Jūs, kaip vartotojai, tą pajusite dėl šrifto dydžio. Jis yra mažas, bet jau yra priimtas sprendimas: nuo 2014 metų gruodžio 31 d. šriftas bus žymiai didesnis, įskaityti bus lengviau. Ir, aišku, bus privaloma surašyti visas sudėtis ir energetinę vertę.

– Bet jeigu tame produkte turi būti panaudotas medus ir medų naudoja, tarkim, Vakarų valstybėms, o mums paprasčiausią cukrų deda? Žmogus nusipirkęs nežino, kad ten turi būti medus.

– Aišku, vartotojų išprusimas reiškia labai daug. Mes paskutiniuoju metu labai daug dirbam su vartotojais. Mes dabar paskutiniuoju metu labai intensyviai su mokiniais dirbame. Vaikystėje mokykloje įgavę įpročių, suaugę jie visai kitaip žiūri į tą dalyką. Ir aišku, senose Europos valstybėse, tokiose kaip Vokietija, Austrija, Prancūzija, Italija, vartotojų organizacijos yra labai stiprios, vartotojai yra labai stipriai ginami.

– Ar galima vis dėlto juos priversti, kad būtų visiškai vienodi produktai, nes berods, šokoladas „Milka“ tam tyrime buvo visiškai vienodas?

– Taip, Jūs teisi – „Milka“ šokoladai buvo vienodi. Buvo atsakymas iš EK, kad mes negalime – tai yra gamintojo reikalas. Kadangi nebuvo teisės aktų iki šiol, kadangi vartotojas turi teisę rinktis. Ir tikrai nėra blogų produktų, yra blogas pasirinkimas.

– Iš mūsų pokalbio galime daryti išvadą, kad, deja, mes neturime priemonių ar įstatymų, kad priverstume gamintojus ir Rytų, ir Vakarų šalims gaminti vienodus produktus?

– Mes turime priemonių – mes turime vartotojus, kurie turi teisę rinktis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...