Verslas

2018.12.20 18:18

Teisingumo viceministrė: kainų tyrimas parodė, kad Lietuva nėra pigi šalis

ELTA2018.12.20 18:18

Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atliktas maisto produktų kainų elektroninėse parduotuvėse 12-oje ES šalių palyginimas parodė, kad Lietuva nėra pigi šalis, sakė teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė. 

„Lyginome populiariausias ir svarbiausias maisto produktų kategorijas: mėsos, žuvies, gazuotų gėrimų, padažų ir pan. Lyginome daugiausia tarptautinius, plačiai paplitusius prekės ženklus. Pagrindinė išvada yra tokia, kad, palyginus ES šalyse parduodamų tarpvalstybinių prekės ženklų kainas, Lietuva jau nėra pigi šalis. Už daugelį populiariausių prekės ženklų produktų mokame panašiai kaip Vakarų Europa. O už kai kuriuos produktus mokame brangiau“, – žurnalistams sakė I. Gudžiūnaitė. 

Tuo metu VVTAT direktorė Neringa Ulbaitė sakė, kad didžiausios kainos užfiksuotos Airijoje, o mažiausios – Lenkijoje. 

„Didžiausios kainos užfiksuotos Airijoje, mažiausių kainų daugiausia užfiksuota Lenkijoje – pigiausi 12 produktų iš 40 patikrintų. Kainos kartais gali skirtis drastiškai. Pavyzdžiui, mineralinis vanduo „San Pellegrino“ yra pigiausias Prancūzijoje, kur kainuoja 0,56 euro, o Airijoje – 2,77 euro. Lietuvoje šis vanduo kainuoja 1,39 euro. Tai du su puse karto daugiau, palyginus su mažiausia kaina“, – sakė N. Ulbaitė. 

Kainų lyginimo portalo Pricer.lt atstovas Arūnas Vizickas pastebėjo, kad perkamoji galia stipriai priklauso nuo prekybininkų. 

„Nepaisant to, kad grūdai šiemet pabrango, pigiausi duonos gaminiai sugebėjo atpigti. Vis dėlto perkamoji galia yra pas prekybininkus, ir jie gali, atsirinkdami vieną ar kitą gamintoją, daryti įtaką žaliavos, resursų, išlaidų aspektams“, – sakė jis. 

A. Vizickas taip pat sakė, kad kai kuriais atvejais pastebima, jog lietuviai renkasi brangesnes prekes, – pavyzdžiui, lietuvišką pieną, kurio kaina yra aukštesnė nei atvežto iš kitų šalių. 

Pasak jo, pasirinktas tyrimo būdas, kai kainos buvo lyginamos 12-oje ES šalių ir tik internetinėse parduotuvėse, yra pakankamai optimalus, tačiau jis nepretenduoja į absoliučią tiesą. Jo teigimu, kainos lietuviškose internetinėse parduotuvėse buvo lyginamos su didžiosiomis – Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės – rinkomis bei Lietuvos kaimynėmis – Latvija, Estija, Lenkija ir pan. 

Vartotojų instituto vadovė dr. Zita Čeponytė akcentavo, kad kainų palyginimas Lietuvoje vartotojams yra apsunkintas, todėl tam turėtų atsirasti kainų palyginimo portalas. 

„Šiandien negalime dėl riboto skaičiaus žaidėjų palyginti kainų. Turime vykti į parduotuves ir aiškintis, kokios yra kainos. Todėl kainų palyginimas turėtų būti viena iš krypčių, ties kuria turėtume dirbti“, – sakė Z. Čeponytė. 

Ji taip pat sakė, kad neretai maisto kainos Lietuvos internetinėse ir fizinėse parduotuvėse yra panašios arba identiškos. 

„Kaina Lietuvos internetinėse ir fizinėse parduotuvėse yra panaši arba identiška, kas nėra normalu, nes vis dėlto neturime Lietuvoje didelės konkurencijos. Turime didelę internetinę parduotuvę, kur vartotojai gali apsipirkti, dėl to yra galimybė išlaikyti aukštesnes kainas, kai turime segmentaciją ir neturime pasirinkimo galimybės“, – pažymėjo ji. 

Tyrimas parodė, kad saldainių „Ferrero Rocher“ kaina Lietuvos internetinėse parduotuvėse yra didesnė nei Vokietijoje, kurioje saldainiai kainuoja 3,49 euro. Tuo metu Lietuvoje kaina už šiuos saldainius siekia 5,19 euro. Lenkai už šį produktą moka 4,66 euro. 

Vokiečiai pigiau – 2,59 euro – moka ir už „Danone Actimel“ braškių skonio jogurtinį gėrimą, kai Lietuvoje šis produktas kainuoja 2,99 euro, Lenkijoje – 2,33 euro. 

Tuo metu sūris „President Bri“ su baltuoju pelėsiu Lietuvoje kainuoja 1,49 euro, Vokietijoje – 1,47 euro, Lenkijoje – 1,13 euro. 

Už litrą saulėgrąžų aliejaus lietuviai elektroninėje parduotuvėje moka 2,24 euro, Lenkijoje – 1,63 euro. Kvietiniai miltai (aukščiausios rūšies, 1 kilogramo pakuotė) Lietuvoje kainuoja 0,74 euro, Vokietijoje – 0,99 euro, Lenkijoje – 0,44 euro. 

ELTA primena, kad rugpjūtį Teisingumo ministerija ir VVTAT pristatė panašų tyrimą apie drabužių, avalynės, buitinės technikos kainų palyginimą Lietuvoje ir kitose ES valstybėse. Atliktas tyrimas apėmė 20 drabužių, 20 avalynės ir 20 buitinės technikos prekių.

Pagal 12-os ES šalių ne maisto prekių, parduodamų interneto parduotuvėse, atlikto tyrimo duomenis, pastebimos įvairios tendencijos: vienos prekių kainos didesnės Lietuvoje, kitos – mažesnės arba vienodos kaip ir kitose ES valstybėse. Buvo pažymima, kad tam tikri tų pačių prekių kainų svyravimai ES šalyse galimi dėl mokestinės sistemos skirtumų, transportavimo išlaidų ir kitų objektyvių paaiškinamų veiksnių.