captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Snoro“ komisija: banko nacionalizavimui galimai trūko duomenų

Parlamentinė komisija „Snoro“ banko žlugimo aplinkybėms ištirti beveik baigė darbą ir pateikė išvadas.

Parlamentinė komisija „Snoro“ banko žlugimo aplinkybėms ištirti beveik baigė darbą ir pateikė išvadas.

Galutinį dokumentą komisija dar turės patvirtinti, bet jau dabar aišku, kad kritikos akmenys skrieja į buvusios ir esamos Lietuvos banko vadovybės daržą. Be to, komisija mano, kad prieš banko nacionalizavimą nebuvo surinkta pakankamai duomenų.

Kaip žurnalistams teigė „Snoro“ komisijos pirmininkas, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis, patvirtinta didžioji dalis komisijos atsakymų į Seimo iškeltus klausimus bei pasiūlymų valstybės institucijoms.

„Kalbant apie bankų kontrolę, kuri buvo vykdoma iki banko „Snoras“ moratoriumo paskelbimo, komisija (...) konstatuoja, kad nepakankamai griežtai buvo kontroliuojama ar galbūt reikalaujama vykdyti pagal inspektavimo išvadas sudarytų trūkumų šalinimo. Kad nepakankamai banko vadovybė reagavo į informaciją 2009 m., kuri buvo kelianti tam tikrų abejonių. Konstatuojama, kad situacija, kada banko vadovybės giminės dirba kituose bankuose, kuriuos kontroliuoja tas pats Lietuvos bankas, (...) taip neturėtų būti. Nes tai sudaro sąlygas nepakankamai tvirtai priežiūrai“, – pradėjo V. Mazuronis.

2009 m. Lietuvos bankui vadovavo Reinoldijus Šarkinas.

Anot jo, komisija negavo dokumentų, patvirtinančių galimą „Snoro“ turto sumažėjimą, dėl kurio bankas buvo nacionalizuotas.

„Komisija mano, (...) kad Lietuvos banko veiksmai perimant akcijas visuomenės interesams ir skelbiant bankrotą buvo ir skuboti, ir nepakankamai motyvuoti. Žmonės, kurie priiminėjo sprendimus, vadovavosi medžiaga arba informacija, kuri, mūsų nuomone, nebuvo pakankama. Arba nebuvo pateikta komisijai“, – tęsė V. Mazuronis.

Jo nuomone, Lietuvos bankas prieš „Snoro“ nacionalizavimą neįvertino visų galimų variantų.

„Mūsų žiniomis, visi sprendimai buvo priiminėjami, tiek Lietuvos banke, tiek Vyriausybėje, neturint tos informacijos“, – aiškino V. Mazuronis.

Komisija taip pat kritikuoja buvusio banko administratoriaus Simono Freakley darbo užmokestį.

Paklaustas, ar toks komisijos vertinimas nepagelbės „Snoro“ savininkams teisme dėl išdavimo Lietuvai, „Snoro“ komisijos vadovas teigė, esą išvados parengtos objektyviai.

„Tikiu, kad Didžiosios Britanijos teismas priiminės sprendimus, remdamasis įrodymais, kuriuos pateiks mūsų prokuratūra. (...) Mes tikrai nematėme kokių tai politinių motyvų ar kitų dalykų“, – sakė V. Mazuronis.

Komisija darbą vykdė vadovaudamasi 14 klausimų, nagrinėjančių bankų kontrolės, „Snoro“ bankroto ir galimų piktnaudžiavimų klausimus.

Į komisijos posėdžius buvo atvykę dabartinis ir buvęs premjeras, finansų ministrė, buvę ir dabartiniai Lietuvos banko vadovai, „Snoro“ laikinasis ir nuolatinis administratoriai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento ir kitų tarnybų atstovai.

Primename, kad praėjusių metų lapkritį Vyriausybė nacionalizavo banką, nustačius didelį turto trūkumą. Vėliau buvo priimtas sprendimas dėl bankroto. Pagrindiniai banko akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas šiuo metu yra Londone, kur svarstoma jų byla dėl ekstradicijos Lietuvai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...