captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po studijų – su paskolų kupra

Po šių moks­lo me­tų stu­di­jas baigs 4,5 tūkst. ab­sol­ven­tų, ku­rie pir­mie­ji pra­dės grą­žin­ti stu­di­jų pa­sko­las, gau­tas pa­gal da­bar­ti­nę tvar­ką, – bend­ras jų įsi­pa­rei­go­ji­mas ban­kams vir­ši­ja 22 mln. li­tų. Nuo 2009 me­tų iki šiol vals­ty­bės re­mia­mų pa­sko­lų jau yra ga­vę dau­giau nei 24 tūkst. stu­den­tų – bend­ra naš­ta sie­kia 115 mln. li­tų. Šie skai­čiai ru­de­nį pa­di­dės dar treč­da­liu – ne­tru­kus pa­sko­las už­si­ners ir šių­me­čių stu­den­tų kar­ta, rašo „Lietuvos žinios“.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Po šių moks­lo me­tų stu­di­jas baigs 4,5 tūkst. ab­sol­ven­tų, ku­rie pir­mie­ji pra­dės grą­žin­ti stu­di­jų pa­sko­las, gau­tas pa­gal da­bar­ti­nę tvar­ką, – bend­ras jų įsi­pa­rei­go­ji­mas ban­kams vir­ši­ja 22 mln. li­tų. Nuo 2009 me­tų iki šiol vals­ty­bės re­mia­mų pa­sko­lų jau yra ga­vę dau­giau nei 24 tūkst. stu­den­tų – bend­ra naš­ta sie­kia 115 mln. li­tų. Šie skai­čiai ru­de­nį pa­di­dės dar treč­da­liu – ne­tru­kus pa­sko­las už­si­ners ir šių­me­čių stu­den­tų kar­ta, rašo „Lietuvos žinios“.

2009 me­tais Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja (ŠMM) įvyk­dė aukš­to­jo moks­lo re­for­mą, pa­gal ku­rią įve­dė vi­siš­kai nau­ją stu­di­jų fi­nan­sa­vi­mo tvar­ką – vals­ty­bės re­mia­mų pa­sko­lų sis­te­mą. Tai­gi į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas vie­tas ne­pa­te­kę stu­den­tai ga­vo ga­li­my­bę iš ban­kų pa­sis­ko­lin­ti lė­šų stu­di­joms ap­mo­kė­ti. Sis­te­ma, iš vals­ty­bi­nės ta­pu­si ban­ki­ne, ne­sto­ko­ja ne tik pa­lai­ky­mo, bet ir kri­ti­kos – tei­gia­ma, kad jau­ni­mas gramz­di­na­mas į sko­las.

Nuo 2009 me­tų tiek pa­sko­lų skai­čius, tiek jų ver­tė au­go. Pa­vyz­džiui, pa­sko­lų, gau­tų su­mo­kė­ti stu­di­jų kai­ną, skai­čius iki šiol be­veik pa­dvi­gu­bė­jo: 2009 me­tais to­kių pa­sko­lų su­tar­čių pa­si­ra­šy­ta per 2,4 tūkst. už dau­giau nei 11 mln. li­tų, o 2012 me­tais – apie 4 tūkst. už dau­giau nei 20 mln. li­tų.

Nuo­sai­kiau au­go vals­ty­bės re­mia­mų pa­sko­lų gy­ve­ni­mo iš­lai­doms pa­deng­ti skai­čius ir su­mos. 2012 me­tais bu­vo pa­si­ra­šy­ta 2,6 tūkst. to­kių pa­sko­lų su­tar­čių, o jų su­ma vir­ši­jo 12,7 mln. li­tų (2009 m. – 2,1 tūkst. už 11 mln. li­tų).

Sis­te­mą kri­ti­kuo­ja ministerija

„Da­bar­ti­niai skai­čiai ro­do, kad be­veik pu­sė stu­den­tų yra pri­vers­ti mo­kė­ti už stu­di­jas ir da­lis jų mo­ka ne sa­vo, o ban­kų pi­ni­gais. Vie­nų me­tų stu­di­jų kai­nos svy­ruo­ja nuo be­veik 4 tūkst. iki 18 tūkst. li­tų, tad sa­vai­me su­pran­ta­ma, jog pa­bai­gęs stu­di­jas, ne­tu­rin­tis kur gy­ven­ti ir gau­nan­tis pa­ly­gin­ti ma­žą at­ly­gi­ni­mą ab­sol­ven­tas į sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ni­mą ant kup­ros ne­ša­si di­džiu­lę sko­lą. An­tai JAV nuo ma­žu­mės vai­kai auk­lė­ja­mi taip, kad moks­lams rei­kia pra­dė­ti tau­py­ti nuo pir­mų gy­ve­ni­mo me­tų, o Lie­tu­vo­je ši sis­te­ma tie­siog nu­kri­to iš dan­gaus 2009 me­tais. Ma­ny­čiau, šis pa­si­kei­ti­mas nie­ko ge­ro mums ne­da­vė“, – ne­slė­pė švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nis­tras Ri­man­tas Vait­kus.

Jo ma­ny­mu, to­les­ni me­tai par­odys, kad šis bu­vu­sių val­dan­čių­jų žings­nis bu­vo klai­din­gas. Da­bar­ti­nė stu­den­tų kre­di­ta­vi­mo sis­te­ma, pa­šne­ko­vo po­žiū­riu, mil­ži­niš­ką nau­dą duo­da tik ban­kams, tuo tar­pu vals­ty­bė esą pri­sii­ma la­bai di­de­lių įsi­pa­rei­go­ji­mų.

„Pir­ma, vals­ty­bė 100 proc. ga­ran­tuo­ja ban­kams tų pa­sko­lų grą­ži­ni­mą, an­tra, ji den­gia da­lį pa­lū­ka­nų, jei­gu jų nor­ma vir­ši­ja 5 pro­cen­tus. Be to, to­kia pa­sko­lų sis­te­ma nė­ra la­bai nau­din­ga stu­den­tams, nes pa­lū­ka­nos pra­de­da­mos skai­čiuo­ti iš­kart, kai tik su­tei­kia­ma vals­ty­bės re­mia­ma pa­sko­la“, – aiš­ki­no R. Vait­kus.

Anot jo, Vy­riau­sy­bės prog­ra­mo­je iš­kel­tas sie­kis šią sis­te­mą keis­ti ir stu­di­jų pa­sko­las grą­žin­ti į Vals­ty­bi­nį stu­di­jų fon­dą.

„Taip pat jau kal­ba­me apie fi­nan­sa­vi­mo pa­kei­ti­mą nuo 2015 me­tų: dis­ku­tuo­ja­me, ar tai ga­lė­tų bū­ti vi­siš­kai ne­mo­ka­mas aukš­ta­sis moks­las tiems, ku­rie ten­ki­na vals­ty­bės už­sa­ky­mo pri­nci­pus, ar da­lį stu­den­tų rei­kė­tų pri­im­ti su da­li­ne stu­di­jų įmo­ka. Šiuo me­tu at­lie­ka­mi skai­čia­vi­mai ir dar su­nku pa­sa­ky­ti, koks bus ga­lu­ti­nis va­rian­tas“, – sa­kė R. Vait­kus.

Pra­plė­tė ga­li­my­bes

Tuo tar­pu Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gos pre­zi­den­tas Pa­ulius Bal­to­kas įsi­ti­ki­nęs, kad 2009 me­tų re­for­ma bu­vo bū­ti­na. Mat, jo po­žiū­riu, sie­kiant už­ti­krin­ti ga­li­my­bę vi­siems stu­den­tams gau­ti pa­sko­las, pa­pil­do­mi šal­ti­niai, t.y. ban­kai, yra ne­iš­ven­gia­mi.

Pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, nuo ne­aps­kai­čiuo­tų nuo­sto­lių im­an­čius pa­sko­las stu­den­tus ap­sau­go nu­sta­ty­tos pa­lū­ka­nų vir­šu­ti­nės ri­bos - 5 pro­cen­tai. „Be jo­kios abe­jo­nės, no­rė­tų­si, kad šis pro­cen­tas ir to­liau ma­žė­tų ir ne­bū­tų sie­kia­ma už­si­dirb­ti pel­no iš stu­den­tams tei­kia­mų pa­sko­lų. Pe­rė­ji­mas prie vien tik vals­ty­bi­nių pa­sko­lų šį pro­ce­są ga­li su­val­dy­ti, ta­čiau bū­ti­na tu­rė­ti ga­li­my­bę rem­ti ar duo­ti pa­sko­las vi­siems jų pa­gei­dau­jan­tiems stu­den­tams“, – įsi­ti­ki­nęs P. Bal­to­kas.

Jo ma­ny­mu, di­dė­jan­tis pa­sko­lų kie­kis ro­do, kad pa­sko­los stu­den­tams yra rei­ka­lin­gos esant šiuo­lai­ki­nei eko­no­mi­nei sis­te­mai – jos iš­ly­gi­na stu­den­tų ga­li­my­bę stu­di­juo­ti, ne­at­siž­vel­giant į šei­mos fi­nan­si­nę pa­dė­tį. „Iš­gy­ven­ti be pa­sko­lų mo­de­lio tur­būt ga­li­ma tik vie­nu bū­du: įve­dus vi­suo­ti­nį ne­mo­ka­mą moks­lą, ta­čiau su aiš­kio­mis apib­rėž­ti­mis ne­ma­žin­ti stu­di­jų prie­ina­mu­mo jau­ni­mui. Tad tu­rė­tu­me aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad aukš­ta­sis moks­las yra mū­sų pri­ori­te­tas, ir skir­ti jam pa­kan­ka­mai fi­nan­sų. Šiuo me­tu vals­ty­bė nė­ra pa­si­ry­žu­si pri­siim­ti to­kių įsi­pa­rei­go­ji­mų, ne­ma­žin­da­ma stu­den­tų skai­čiaus Lie­tu­vos aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se. To­dėl kaip iš­ei­tis lie­ka pa­sko­lų sis­te­ma“, – sa­kė P. Bal­to­kas.

Vien lė­šos nepadės

„Mū­sų si­tua­ci­ja iš­skir­ti­nė tuo, kad emig­ra­ci­jos ly­gis yra ne­pap­ras­tai aukš­tas, o pra­gy­ve­ni­mo ly­gis – ge­ro­kai že­mes­nis. At­siž­vel­giant į tai, rei­kė­tų adap­tuo­ti pa­sit­vir­ti­nu­sius Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ar ki­tų ša­lių pa­vyz­džius, o ne iš­ra­di­nė­ti dvi­ra­tį. Jei­gu duo­di žmo­gui pa­sko­lą ir ne­su­sie­ji jos grą­ži­ni­mo su dar­bu Lie­tu­vo­je, taip pat ne­at­lei­di žmo­gaus nuo pa­sko­los, jei jis ne­už­dir­ba pa­kan­ka­mai pa­ja­mų jai grą­žin­ti, iš da­lies ne­tgi ska­ti­ni jį emig­ruo­ti. Juk žmo­gus pa­sko­lą daug leng­viau ati­duos dirb­da­mas už­sie­ny­je“, – sa­kė Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, eko­no­mis­tas Ri­man­tas Rudz­kis.

Eko­no­mis­tas pa­tvir­ti­no, kad jau­ni­mas yra ga­na svar­bus eko­no­mi­kos va­rik­lis, nes yra lin­kęs var­to­ti ge­ro­kai dau­giau nei pa­gy­ve­nę žmo­nės, ku­rių tau­py­mo ly­gis pa­pras­tai di­des­nis. To­dėl jį ap­krau­ti fi­nan­si­niais įsi­pa­rei­go­ji­mais ga­li bū­ti pa­vo­jin­ga.

„Šiuo me­tu stu­den­tų par­amai ski­ria­ma per ma­žai dė­me­sio ir lė­šų. Ta­čiau vi­sai spe­cia­lis­tų ren­gi­mo sis­te­mai Lie­tu­vo­je bū­din­gos mil­ži­niš­kos ydos, to­dėl jų ne­išsp­ręs tik ski­ria­mų lė­šų di­di­ni­mas. Di­din­da­mas fi­nan­sa­vi­mą ge­res­nio re­zul­ta­to ne­pa­siek­si – gal­būt net prieš­in­gai, nes biu­dže­to iš­tek­liai su­ma­žės, o tin­ka­mų spe­cia­lis­tų ša­lis vis tiek ne­tu­rės“, – pa­aiš­ki­no eko­no­mis­tas.

Pa­šne­ko­vas pa­žy­mė­jo, kad vals­ty­bė tu­ri skir­ti mak­si­ma­lų dė­me­sį ir adek­va­tų lė­šų kie­kį siek­da­ma už­ti­krin­ti aukš­tą dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos ly­gį. Mat tik tuo­met ša­lies eko­no­mi­ka ir gy­ven­to­jų ge­ro­vė ga­li aug­ti. „Rei­kia es­mi­nės, komp­lek­si­nės sis­te­mos re­for­mos, ku­rios tiks­las bū­tų už­ti­krin­ti ge­res­nę ko­ky­bę ir tai, kad spe­cia­lis­tai dau­giau ar ma­žiau ati­tik­tų ša­ly­je su­sik­los­čiu­sią pa­klau­są. Rei­kė­tų at­siž­velg­ti ir į da­bar­ti­nę mo­kyk­lų sis­te­mą – mus žlug­do per anks­ty­vas pro­fi­lia­vi­mas“, – svars­tė jis.

Ža­da pa­na­šią paklausą

Per­nai per ru­dens se­mes­trą Vals­ty­bi­niam stu­di­jų fon­dui (VSF) bu­vo pa­teik­ti apie 7,5 tūkst. stu­den­tų pra­šy­mų-an­ke­tų gau­ti vals­ty­bės re­mia­mas pa­sko­las. Pa­na­šaus skai­čiaus ti­ki­ma­si ir šie­met. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, šie­met vals­ty­bė nu­ma­to ga­ran­tuo­ti iki 65 mln. li­tų pa­sko­lų stu­den­tams.

Ko­men­tuo­da­ma pa­sko­lų stu­den­tams są­ly­gas Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja tik pa­žy­mė­jo, kad pa­lū­ka­nos ma­žė­ja. Mak­si­ma­li leis­ti­na ban­kų mar­ža šie­met, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­tais, su­ma­žin­ta nuo 2,3 iki 2,2 pro­cen­to.

Šie­met vals­ty­bės re­mia­mas pa­sko­las tei­kia ban­kai Šiau­lių ban­kas, DNB ban­kas, „Swed­bank“. Me­ti­nė pa­lū­ka­nų li­tais nor­ma svy­ruo­ja nuo 2,74 iki 2,9 pro­cen­to. Pa­sko­lų eu­rais me­ti­nės pa­lū­ka­nos šiek tiek ma­žes­nės.

Mo­kė­ti nevėluoja

Bend­ras su­teik­tų vals­ty­bės re­mia­mų pa­sko­lų port­fe­lis DNB ban­ke sie­kia be­veik 19 mln. li­tų. Vi­du­ti­nis pa­sko­los dy­dis – šiek tiek ma­žiau nei 5 tūkst. li­tų, ta­čiau kon­kre­čių pa­sko­lų su­mos svy­ruo­ja nuo 3 iki 9 tūkst. li­tų. Tuo tar­pu ban­kas „Swed­bank“ nuo 2009 me­tų kas­met su­tei­kia po maž­daug 20 mln. li­tų stu­di­jų pa­sko­lų, ar­ba apie 4300. Dau­giau­sia stu­den­tai sko­li­na­si su­mo­kė­ti už stu­di­jas, o šių pa­sko­lų vi­du­ti­nė su­ma sie­kia 4,5–5 tūkst. li­tų.

Ka­dan­gi „Swed­bank“ stu­di­jų pa­sko­las su vals­ty­bės ga­ran­ti­ja tei­kia nuo pat jų at­si­ra­di­mo, jau yra da­lis klien­tų, ku­rie pa­sko­las pra­dė­jo grą­žin­ti. Anks­čiau lai­ko grą­ži­na­mų pa­sko­lų yra la­bai ma­žai – tik 3–5 proc. stu­den­tų jas jau grą­ži­no.

Vals­ty­bės re­mia­mas pa­sko­las DNB ban­ko at­sto­vas spau­dai And­rius Vil­kan­cas ver­ti­no la­bai po­zi­ty­viai, nors su­ti­ko, kad tai jau­nam žmo­gui už­krau­na pa­pil­do­mą at­sa­ko­my­bę. „Pas­ko­la įpa­rei­go­ja jau­nuo­lį kur kas rim­čiau iš anks­to gal­vo­ti apie bū­si­mą dar­bo vie­tą – gal­būt dar stu­di­jų me­tais jis pra­de­da skir­ti daug dė­me­sio įsi­dar­bi­ni­mui. O ne­di­de­lės pa­lū­ka­nos iš­mo­ko jau­ni­mą at­sa­ko­my­bės“, – svars­tė pa­šne­ko­vas.

Nors pa­sko­lų grą­ži­ni­mo pro­ce­sas jau vyks­ta, kaip sa­kė A. Vil­kan­cas, di­dy­sis grą­ži­na­mų pa­sko­lų srau­tas tu­rė­tų užp­lūs­ti ki­tą­met, kai pa­sko­las pra­dės grą­žin­ti pir­mie­ji po re­for­mos jas pa­siė­mę stu­den­tai. Jis pa­ti­ki­no, kad dėl pa­lū­ka­nų mo­kė­ji­mo di­de­lių es­mi­nių gin­čų kol kas ne­bū­ta. Nors pri­pa­ži­no, kad yra pa­si­tai­kę at­ve­jų, kai stu­den­tas ke­lis mė­ne­sius ne­vyk­dė sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mų. „Ka­dan­gi pa­lū­ka­nos yra ne­di­de­lės, – 6–7 litai per mė­ne­sį – iš pra­džių dar su­si­dū­rė­me su ne­pa­kan­ka­mu su­vo­ki­mu, kad tai yra rim­tas įsi­pa­rei­go­ji­mas. Ta­čiau su­pra­ti­mas ge­rė­ja“, – sa­kė A. Vil­kan­cas.

Šaltinis www.lzinios.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...