captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai šiemet drąsiau atidaro smulkias įmones

Stabilesnė ekonomikos padėtis Lietuvos gyventojus skatina vis drąsiau galvoti apie ateitį steigiant naujas įmones ir skolinantis verslo pradžiai. Per pirmąjį pusmetį smulkiojo verslo pradžiai suteikta daugiau nei 8 milijonai litų paskolų. Tai beveik trečdaliu daugiau nei pernai.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Stabilesnė ekonomikos padėtis Lietuvos gyventojus skatina vis drąsiau galvoti apie ateitį steigiant naujas įmones ir skolinantis verslo pradžiai. Per pirmąjį pusmetį smulkiojo verslo pradžiai suteikta daugiau nei 8 mln. litų paskolų. Tai beveik trečdaliu daugiau nei pernai.

Vilniaus gatvėje įsikūrusios krautuvėlės „Sarcozy“ bendraturtis Mantas Titas Urbonas yra vienas iš tų, kurie pasinaudojo Verslumo skatinimo fondo paskola verslo pradžiai. Paskolai gauti reikalingas garantijas ir dalinį 95 proc. palūkanų finansavimą verslininkas gavo pasinaudojęs valstybės teikiama parama. Kaip M. T. Urbonas juokauja, lygindamas įprastą ir trimatį vaizdus, tradiciniams, ne technologiniams verslams tai yra pati geriausia priemonė.

„Kaip aš vadinu, mes esam 2D verslas – tas senasis – o ne 3D. Manau, kad verslo angelus sudominti paslaugos sritimi būtų kur kas sudėtingiau. ES fondai būtų dar sunkiau prieinami, sunkiau būtų administruoti, aplikuoti“, – sako M. T. Urbonas.

Verslumo skatinimo fondo paskolas dalija 57 Lietuvoje veikiančios kredito unijos. Tačiau M. T. Urbonas perspėja, kad derėtų būti apdairiems.

„Aišku, klausimas, kokią uniją pasirenki. Kaip tik tuomet atsirado šiek tiek problemų su unijom, jų veikla, skaidrumu ir panašiai. Mūsų unija irgi buvo patekusi į tą sąrašą, šiek tiek buvo sustabdyta veikla, bet ilgainiui ji vėl pradėjo veikti ir mes nenukentėjome“, – pasakoja M. T. Urbonas.

„Verslios Lietuvos“ atstovas teigia, kad verslo pradžios finansavimo būdų yra ir daugiau. Vis dar populiaru taikyti vadinamąjį 3F metodą, kai verslui savo lėšomis padeda „friends, family and fools“ – iš anglų kalbos verčiant, draugai, šeima ir kvailiai.

„Pirmas būdas finansuojamas iš asmeninių pinigų – 3F metodas. Antras dalykas – yra labai patogu, kad valstybė šiandien suteikia mikrokreditus su valstybės pagalba, tai yra garantijų ir dalinių palūkanų finansavimu per INVEGOS liniją – jaunam verslui iki 86 tūkst. litų kreditai arba vadinami mikrokreditai yra labai patogūs. Ir trečias būdas – paprastai jaunas verslas ir ypač jaunos technologinės bendrovės yra linkusios finansuotis iš ankstyvos rizikos kapitalo fondų arba verslo angelų“, – aiškina „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius.

Lengviau pritraukti investicijų padeda ir vadinamieji akseleratoriai, kuriuose jauni verslai gauna reikalingų konsultacijų. Internetinio projekto „Dragdis“ vienas iš įkūrėjų Domas Sabockis, su komanda dalyvavęs programoje „Startup Highway“, neslepia ambicijų rasti investicijų projekto plėtrai.

„Startup Highway“ davė iš esmės visą startą. Toje programoje duoda ne tik pinigus, bet ir mentorius. Duoda erdvės ir skatina surasti tą idėją, kurią apsimoka įgyvendinti. Kadangi „Startup Highway“ mentoriai yra ir investuotojai, ten užsimezga tie ryšiai, kur gali kalbėtis apie tolimesnes investicijas“, – sako vienas iš projekto „Dragdis“ įkūrėjų D. Sabockis.

Kai kurie specialistai sako, kad pagalba naujiems verslams gali būti veiksminga priemonė emigracijai mažinti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...