captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos ūkininkai rinkdamiesi pigesnę nekokybišką sėklą, praranda derlių

Lietuvoje bulvių derlingumas – vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje. Specialistų teigimu, taip yra dėl to, kad ūkininkai augina prastos kokybės sėklą. Be to, Lietuvoje dar per menkai kontroliuojama, kad į rinką nepatektų prastos sėklinės bulvės.    
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietuvoje bulvių derlingumas – vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje. Specialistų teigimu, taip yra dėl to, kad ūkininkai augina prastos kokybės sėklą. Be to, Lietuvoje dar per menkai kontroliuojama, kad į rinką nepatektų prastos sėklinės bulvės.

Laukuose netoli Kuršių marių – pats bulvių žydėjimas. Vešlūs bulvienojai, o sėklai auginamos bulvės – dar mažos. Bulviakasiui ruošiamas itin galingas, per minutę galintis prikasti toną bulvių, kombainas, kita naši technika, valdoma kompiuteriu.

Augančios iš Olandijos atsivežtos bulvės – elitinės. Jas nukasus, atrenkamos be virusų, tinkamiausios bulvės sėklai. Atlikus tyrimus, valstybės institucijos išduoda sertifikatą, kad bulvės tikrai sėklinės. Ūkininkai, pasodinę tokias bulves, gali prikasti jų trečdaliu arba net 60imt procentų  daugiau nei iš prastesnių sodmenų.

„Pernai nebuvo daromi virusologiniai tyrimai. Buvo galima pardavinėti sėklines bulves, jas taip pavadinus – be virusologinių tyrimų – auginti sėklai. Auginame bulves taip, kad virusų būtų kuo mažiau arba jų visai nebūtų. Ta technologija yra žymiai brangesnė. Tad jei rinkoje leidžiama bet kam pardavinėti nepatikrintos kokybės bulves, jas tik pavadinus sėklinėmis, mes – pralaimime“, – dėstė Klaipėdos rajono ūkininkas Petras Vasiliauskas.

Dabar Lietuvoje sertifikuota sėkla užsodinama mažiau nei procentas visų bulvių pasėlių ploto. Esą ūkininkai įpratę metų metus auginti tas pačias neatnaujintas, dažnai ligotas, virusais apsikrėtusias bulves. Kad dėl  prastos sėklos nukenčia derlius, o jos kokybė nepakankamai kontroliuojama, pripažįsta ir Žemės ūkio ministerijos valdininkai.

„Tie, kurie nesako, kad parduoda tokias arba nėra fitosanitariniame registre užsiregistravę, kaip sėklos pardavėjai, jie, parduodami sėklą ir ją vadindami maistinėmis ar pašarinėmis bulvėmis, tokios kontrolės išvengia. Na, sistemoje, turbūt yra problema“, – pripažįsta Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Pasak ministerijos, reikėtų daugiau šviesti ūkininkus, kad jie rinktųsi geros kokybės bulvių sėklą, nes dabar taupydami sėklai, praranda derlių.         

Vidutiniškai iš hektaro prikasama tik 13 tonų. Tai – kelis kartus mažiau nei ES vidurkis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...