captcha

Jūsų klausimas priimtas

Euro belaukiant: dėl ko nerimauja lietuviai

Belaukiant euro įvedimo pusei lietuvių trūksta informacijos apie Europos Sąjungos valiutą. Apklausa parodė, kad lietuviai labiausiai nerimauja dėl savo darbo užmokesčio ir bankų sąskaitų, o pereinamuoju laikotarpiu visas kainas norėtų matyti ir eurais, ir litais.
SIPA USA/Scanpix nuotr.
SIPA USA/Scanpix nuotr.

Belaukiant euro įvedimo pusei lietuvių trūksta informacijos apie Europos Sąjungos valiutą. Apklausa parodė, kad lietuviai labiausiai nerimauja dėl savo darbo užmokesčio ir bankų sąskaitų, o pereinamuoju laikotarpiu visas kainas norėtų matyti ir eurais, ir litais.

Kas antras gyventojas žino, kad į euro zoną pateksime jau 2015 – 2016 metais. Tačiau daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vis dar jaučia informacijos trūkumą apie euro įvedimą, rodo TNS LT „Flash Eurobarometro“ tyrimas apie euro įvedimą neseniai į ES įstojusiose valstybėse.

Kaip teigiama TNS LT pranešime, 53 proc. šalies gyventojų įsitikinę, kad į euro zoną pateksime numatytu laiku, t.y. 2015 – 2016 metais. Taip manančių per metus padaugėjo penktadaliu, t.y. 21 proc. punktu.

Ketvirtadalis gyventojų mano, kad euro įvedimas įvyks po 2017–2019 metų.

Lietuvoje 56 proc. gyventojų pasisakė, kad jaučia informacijos trūkumą apie eurą bei jo įvedimą. Nuo 2012 m. gerai informuotų asmenų skaičius mūsų šalyje ūgtelėjo tik 3 proc. punktais. Ketvirtadalis lietuvių norėtų gauti daugiau informacijos apie euro įvedimą kuo greičiau, daugiau nei trečdalis – likus keletui metų, 23 proc. – likus keliems mėnesiams iki pokyčių.

Lietuvos gyventojams aktualiausi praktiniai euro įvedimo aspektai, susiję su darbo užmokesčio, banko sąskaitų klausimais, euro įvedimo tvarka šalyje – apie tai gauti daugiau informacijos pageidautų kas antras lietuvis. Taip pat domina socialinės, ekonominės ar politinės pasekmės įsivedus eurą ir valiutos konvertavimo iš litų į eurus tvarkos užtikrinimas.

Nori matyti kainas litais ir eurais

Įvardindami įvairias veiklas, kurių reikėtų imtis Lietuvoje pereinamuoju laikotarpiu, 8 iš 10 gyventojų nurodė, kad parduotuvėse būtina rodyti dvi kainas – vietine valiuta ir eurais. 70 proc. apklaustųjų taip pat norėtų matyti dvi kainas sąskaitose už komunalines paslaugas.

Tiek pat lietuvių kaip reikalingą informacinės kampanijos priemonę nurodė ir televizijos reklamą. Tai – didžiausias procentas šiam kanalui iš visų euro neįsivedusių Europos Sąjungos šalių.

Ne itin pasitiki komercinių bankų informacija

Vertinant įvairių institucijų autoritetą euro valiutos klausimais, daugiausia, t. y. 59 proc. lietuvių teigia pasitikėsiantys Lietuvos banko pateikta informacija apie euro įvedimą ir su tuo faktu susijusius pokyčius. Beveik tiek pat respondentų didžiausiu autoritetu euro valiutos klausimais laiko Europos Sąjungos institucijas.

Tuo metu Vyriausybe, nacionalinėmis ir regioninėmis valdžios institucijomis pasitiki kiek mažiau – 52 proc. gyventojų. Dar mažesnė dalis autoritetu euro įvedimo klausimais laiko mokesčių ir finansines institucijas, komercinius bankus, profesines sąjungas.
 
Lietuviams patraukliausios informavimo priemonės apie eurą bei jo įvedimą – televizija (61 proc.) ir internetas (48 proc.). Laikraščiai ir žurnalai taip pat lieka efektyvių informavimo priemonių sąraše – jų veiksmingumu tiki kas trečias gyventojas. Kiek mažesnis bankų ir radijo kanalų informavimo vertinimas – juos rinktųsi kas ketvirtas gyventojas.
 
„Flash Eurobarometro“ tyrimas atliktas 2013 m. pavasarį, apklausiant 7014 respondentų septyniose Europos Sąjungos valstybėse (Bulgarijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje), kurios prisijungė prie Sąjungos pastaraisiais metais ir kol kas dar neįsivedė euro.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...