captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kiek pinigų iš studento kišenės suryja gyvenimas Vilniuje?

Nuo rugsėjo į Vilnių plūstels tūkstančiai savarankišką gyvenimą pradedančių pirmakursių. Šiuo metu jų tėvai greičiausiai griebiasi už galvos ir skaičiuoja, kiek pinigų reikia įdėti, kad ir patys neliktų skursti, ir studentas būtų pavalgęs. DELFI kalbintos ekonomistės skaičiuoja, kad studentiškam gyvenimui sostinėje turėtų pakakti 600–800 Lt per mėnesį.
VU fizikos studentų simbolis – drakonas. K. Vanago (BFL) nuotr.
VU fizikos studentų simbolis – drakonas. K. Vanago (BFL) nuotr.

Nuo rugsėjo į Vilnių plūstels tūkstančiai savarankišką gyvenimą pradedančių pirmakursių. Šiuo metu jų tėvai greičiausiai griebiasi už galvos ir skaičiuoja, kiek pinigų reikia įdėti, kad ir patys neliktų skursti, ir studentas būtų pavalgęs. DELFI kalbintos ekonomistės skaičiuoja, kad studentiškam gyvenimui sostinėje turėtų pakakti 600–800 Lt per mėnesį.

Vilnietė Daiva, kurios pirmakursė dukra gyvens atskirai nuo šeimos, nuogąstauja, ar būsimai studentei pakaks 650 Lt, kurie liks jau susimokėjus mokesčius už butą.

„Paskaičiavau, kad per dieną jai liks kiek daugiau nei 20 litų. Man kyla klausimas, kaip ji už tiek pragyvens, nes reikės pirkti valgyti, o kur dar pėdkelnės ir visi kiti dalykai. Man yra labai neramu, bet daugiau skirti negaliu“, – guodėsi mama.

Prisiminusi savo studentiškus laikus moteris pasakoja, kad jai visuomet trūkdavo pinigų mėnesio pabaigoje.

„Kai aš prisimenu save, tai kiek man duodavo, tiek tų pinigų išgaruodavo. Mama sakydavo, kad manyje yra labai greita pinigų apytaka. Tada vyresnioji sesė, kuriai tėvai duodavo tiek pat pinigų, man pirkdavo pėdkelnes ir kitus dalykus“, – sakė Daiva.

Būsimosios pirmakursės mama savo dukrai planuoja būti griežta.

„Esu nusprendusi neduoti daugiau pinigų, kad mano dukra pajustų, kas būna, kai ateina mėnesio pabaiga. Mano dukra visiškai nemoka elgtis su pinigais. Pavyzdžiui, vieną dieną skundžiasi, kad neturi pinigų, o kitą dieną jų gavusi jau su draugais eina valgyti sušių“, – pavyzdį pateikė ji.

Reikės laiko apsiprasti

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė mano, kad per mėnesį studentui pakaktų maždaug 600 Lt. Panašią sumą pragyvenimui esą skolina ir valstybė. Šių pinigų, pasak ekonomistės, dar turėtų užtekti susimokėti ir už bendrabutį.

„Skaičiuojant ir kontroliuojant savo išlaidas, manyčiau, kad studentui iš šių pinigų išsiversti galima. Žinoma, tai būtų be brangių sporto klubų ar kitų brangių poilsio leidimo būdų Be abejo, kiek duosi, tiek per daug nebus. Galima rasti ir ekstremumų, kur sumos yra gerokai mažesnės, kai mokytis jaunuoliai atvažiuoja iš skurdesnių šeimų“, – DELFI teigė pašnekovė.

Jos nuomone, į Vilnių atvykusiems studentams prireiks vieno–dviejų mėnesių, kol jie supras, kaip gali gyventi ir ką gali sau leisti su turimais pinigais.

Ekonomistės nuomone, studentai maistui išleidžia mažiau nei dirbantis žmogus.

„Jei kalbėtume apie išlaidas maistui, studentai neretai maistą vežasi iš tėvų. Taip pat jeigu dirbantis žmogus savo dienos negali planuoti, kaip nori, ir yra priverstas valgyti maitinimo įstaigose, tai studentai turi laisvesnį grafiką ir labai greitai pasidalija informacija, kur pigiai ir skaniai pavalgyti. Jie turi galimybių valgyti pigiau nei dirbantis žmogus“, – sakė J. Varanauskienė.

Beveik niekas neištempia iki mėnesio galo

„Swedbank“ banko asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė DELFI sakė, kad Vilniuje gyvenančiam studentui turėtų pakakti apie 820 Lt per mėnesį. Šių pinigų dar turėtų pakakti ir dusyk visuomeniniu transportu grįžti gimtąjį miestą, pavyzdžiui, Šiaulius.

„Tai yra pakankama suma, su kuria studentas galėtų tikrai studentiškai gyventi. Tai tikrai nėra skurdu, nes tai yra minimalus darbo užmokestis Lietuvoje. Čia jau įskaičiuotas ir transportas, ir bendrabutis, ir šiek tiek laisvalaikio. Pagrindinės studento išlaidos – būstui ir maistui. Kadangi studento pajamos yra nedidelės, o norai dideli, tai studentai susiduria su problema, kad kone visi jie anksčiau ar vėliau pritrūksta pinigų ir kreipiasi į tėvus“, – kalbėjo ekonomistė.

Taip pat O. Bložienė atkreipia dėmesį, kad absoliuti dauguma studentų iš tėvų gauna paramą ne tik pinigais.

„Tai yra grynieji pinigai. Studentai ir tėvai įprastai neskaičiuoja pajamų natūra, tai, kokio maisto tėvai įdeda, apmoka kai kurias sąskaitas. Maždaug 90 proc. studentų gauna pajamas natūra. O tai pusei studentų leidžia išlaidas beveik per pusę“, – sakė ji.

„Swedbank“ atlikto tyrimo duomenimis, kai susiduria su pinigų trūkumu, 60 proc. studentų mažina išlaidas, o ketvirtadalis kreipiasi į tėvus ir gauna papildomų pinigų.

„Čia norėtųsi pasakyti, kad vieną, antrą kartą tai galima padaryti, nes pirmakursis neturi daug gyvenimo patirties. Juk visame pasaulyje jaunus žmones stebina tai, kaip sunku gyventi savarankiškai. Tačiau to dažnai kartoti nereikėtų, nes jeigu sutariama, kad studentas gaus konkrečia sumą per mėnesį ir tėvams reikėtų jos laikytis, ir pasiūlyti studentui išsiversti. Nuolatinis pinigų papildymas sukuria nesibaigiančių resursų įsivaizdavimą. Juk visada gali paprašyti, todėl nereikia kontroliuoti išlaidų“, – sakė O. Bložienė.

Didžiausia problema, anot jos, kad studentai apskritai nežino savo pajamų.

„Greičiausiai jie nėra su tėvais sutarę dėl konkrečios sumos. Galbūt vieną mėnesį duoda vieną sumą, kitą mėnesį – kitą. Pats geriausias namų darbas yra paskaičiuoti tikslią sumą, kurią kiekvieną mėnesį gaus studentas“, – svarstė pašnekovė.

Pasak jos, daugiau nei 90 proc. studentų pagrindines pajamas gauna iš tėvų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...