captcha

Jūsų klausimas priimtas

Grūdų kainos veda iš proto

Derlius dar laukuose, o kova dėl jo – pačiame įkarštyje: supirkėjai ragina ūkininkus pasirašyti sutartis, o šie neskuba, nes tikisi, kad kainos augs.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Derlius dar laukuose, o kova dėl jo – pačiame įkarštyje: supirkėjai ragina ūkininkus pasirašyti sutartis, o šie neskuba, nes tikisi, kad kainos augs.

Ankstyvą pavasarį netrūko raginimų išankstiniais sandoriais užfiksuoti 600–620 Lt už toną grūdų supirkimo kainą. Po pernykščio sezono staigmenų kai kurie ūkininkai prarado kantrybę ir pasirašė sutartis. Net didžiausi optimistai prieš mėnesį negalėjo tikėtis, kad jau liepos viduryje grūdų kainos pasaulinėse rinkose įveiks 800 Lt už toną ribą, o rapsų kainos pasieks rekordines 1,7 tūkst. Lt už toną aukštumas. Atėjo dar vienas išbandymų metas: ar jau laikas pasirašyti sutartis, ar dar palaukti?

Nuomonės prieštaringos

Lietuvoje prasideda sukta kova už grūdų supirkimo kainų mažinimą. Kai kurie grūdų supirkėjai šią savaitę paskleidė jokiais skaičiavimais nepagrįstą žinią, esą šįmet Lietuvoje tikimasi gauti net 4,5 mln. tonų grūdų derliaus. Pasak Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjo pavaduotojo Adolfo Damanskio, taip supirkėjai siekia nuteikti žemdirbius, kad grūdų supirkimo kainos gali kristi, todėl neverta tikėtis, kad kainos augs, ir atėjo laikas skubėti pasirašyti sutartis.

Iš esmės taip daryti susitikime su grūdų augintojais ragino ir grūdų prekyba užsiimančios bendrovės „Agrosfera“ direktorius Arminas Kildišis: „Būdamas ūkininkas, nelaukčiau dar geresnių žinių. Kainai artėjant prie 800 Lt už toną, kai kurie augintojai pradeda tikėtis, kad ji pakils iki 1 tūkst. Lt už toną. Tačiau dabartinė kaina gamybos išlaidas tikrai dengia, todėl laukti neverta.“

Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjo pavaduotojas pateikė kitokią nuomonę: „Neskubėčiau daryti kategoriškų išvadų. Pirmiausia Lietuvoje gausime ne 4,5, o apie 4 mln. tonų grūdų. Duomenys pakankamai tikslūs, nes remiamės Žemdirbystės instituto bandymų stočių prognozuojamu derlingumu ir turime deklaruojamų pasėlių plotus. Vertindamas padėtį pasaulinėje rinkoje, nerandu argumentų, kodėl kainos turėtų mažėti, tačiau negarantuoju, kad jos ir augs“, – svarstė A. Damanskis.

Nepritaria kylančiai euforijai

Paprastai Lietuvoje gero grūdų derliaus sulaukdavome tada, kai jis būdavo geras ir pasaulinėje rinkoje. Tačiau tokiais atvejais grūdų supirkimo kainos krisdavo ir ūkininkai uždirbdavo bene tiek pat, kiek ir nederlingais metais, kai grūdų būdavo mažiau, tačiau jų kainos aukštesnės. Šįmet gali būti kitaip, nes pagrindinėse pasaulinei rinkai grūdus tiekiančiose šalyse derlių nuėmė alinančios sausros. Taigi gal grūdų augintojai uždirbs daugiau nei tikėtasi?

Žemės ūkio rūmų Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjo pavaduotojas augalininkystei Rimantas Lipskas nepritarė kylančiai euforijai: „Kai kuriuose rajonuose javų laukus išguldė liūtys, todėl manau, kad derlius bus mažesnis ir prastesnės kokybės.“

Kokios kainų prognozės? Išsakydamas Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narių nuomones, R. Lipskas apie kainų svyravimus kalbėjo labai atsargiai: „Derlius dar laukuose, o supirkėjai jau siekia ūkininkus suklaidinti, tačiau vargu ar reikia tikėtis, kad kainos ir toliau kils tokiais pat tempais. Neužmirškime pasaulinės ekonominės krizės pasekmių – šalys išnaudojo daug pinigų ekonomikos skylėms kamšyti, todėl vargu ar jų liko labai brangiems grūdams pirkti.“

Rusijos valdžia slepia sausros pasekmes

Vakaruose grūdų supirkėjai dreba dėl kainų augimo, o juk akivaizdu, kad sausrų poveikio JAV ir Rusijoje nepanaikins jokie stebuklai. Rusijoje siaučia neeilinė sausra. Tokią nelaimę mums net sunku įsivaizduoti. Kremliaus vadovai žiniasklaidai neleidžia apie tai rašyti, baiminasi panikos. Tačiau žinios prasiskverbia internetu. Štai Astrachanės, Volgogrado, Samaros, Saratovo, Orenburgo, Rostovo srityse ir Krasnojarsko krašte nė lašas lietaus neiškrito nuo birželio, o kai kur – net nuo gegužės pradžios, tvyro 30–40 laipsnių temperatūra. Kai kuriuose regionuose net neapsimoka kombainams važiuoti į laukus. Volgogrado srityje prarasta trečdalis pasėlių. Rusai bandė paankstinti derliaus nuėmimą ir taip išsaugoti nors šiek tiek derliaus, tačiau skaičiuojama, kad vien šioje srityje prarado apie milijoną tonų grūdų. Ne geresnė padėtis ir Altajaus krašte, kur žemė kieta kaip betonas. Laukus bandyta laistyti, tačiau elektros energijai išleista milijonai rublių be naudos.

Sprendimą teks priimti patiems

Apie Dievo galybę labai rimtai kalba Kupiškio rajone su sūnumi ūkininkaujantis Zigmantas Aleksandravičius: „Kainų prognozės daugelį ūkininkų šįmet išves iš proto. Nujaučiu, kad bus daug ašarų, nusirautų plaukų ir dantų griežimo. Lūkesčiai auga, sutartys sudaromos negalvojant apie jų įvykdymą – rizikuojama. Ir vėl bus dejuojama, kad nepataikyta. O ar gali pataikyti? Juk mes – tik ūkininkai. Belieka tikėtis, kad Dievas mūsų pasigailės.“

Nemažai išbandymų patyręs ūkininkas turi teisę taip kalbėti. „Aš skaitau daug užsienyje leidžiamų žurnalų, bet galiu pasakyti, kad analitikai palyginti tiksliai geba prognozuoti padėtį rinkoje gal savaitei, bet ne ilgesniam laikui. Ar buvo įmanoma numatyti tokią sausrą Rusijoje? Neįmanoma“, – padarė išvadą Z. Aleksandravičius.

Rinkos dėsniai lyg ir sako: jei rinkoje ko nors trūksta, kyla kainos. Praėjusią savaitę Čikagos biržoje kaina už kviečius pakilo iki 302 JAV dolerių už toną (845 Lt už toną), tiek pat kviečiai kainavo ir Paryžiaus biržoje. Tačiau šį antradienį kainos šiek tiek sumažėjo – atitinkamai iki 812 ir 831 Lt už toną. Kas galėtų paskatinti kainas augti? Analitikai sako, kad reikia prastų naujienų. Tačiau net tada supirkėjai savęs paklaustų: kas taip brangiai kainuojančius grūdus ir iš jų pagamintus maisto produktus ar pašarus nupirks? Po krizės perkamoji galia dar nepasiekė ankstesnio lygio, be to, žmonės baiminasi kalbų apie artėjančią antrą krizę.

Be kita ko, rinkų ekspertai pataria peržvelgti, kaip grūdų kainos keitėsi paskutiniais metais. Grafikai primena krokodilo dantis: kuo aukščiau kainos kildavo, tuo greičiau ir žemiau nusileisdavo. Gal šįkart bus kitaip, tačiau pasiduoti euforijai neverta. Tokia rizika brangiai kainuoja. Taigi pasvarstyti ir sprendimą priimti ūkininkams teks vadovaujantis savo galva.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...