captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviškos durpės tampa auksu: jose auga bananai ir eukaliptai

Už tai, kad nederlingose Saudo Arabijos žemėse žaliuoja parkai, alėjos, o dykumose plyti golfo aikštynai, šios šalies gyventojai turėtų būti dėkingi ir Lietuvos žemei. Pasirodo, lietuviškos durpės pilnais laivais keliauja į šią ir dar kelias dešimtis pasaulio valstybių. Pasak Lietuvos durpių verslo atstovų, šiai iškasenai kol kas nėra lygių ir tik ji gali būti gyvybės garantu tokiose žemėse.
A. Bagdono (BFL) nuotr.
A. Bagdono (BFL) nuotr.

Už tai, kad nederlingose Saudo Arabijos žemėse žaliuoja parkai, alėjos, o dykumose plyti golfo aikštynai, šios šalies gyventojai turėtų būti dėkingi ir Lietuvos žemei. Pasirodo, lietuviškos durpės pilnais laivais keliauja į šią ir dar kelias dešimtis pasaulio valstybių. Pasak Lietuvos durpių verslo atstovų, šiai iškasenai kol kas nėra lygių ir tik ji gali būti gyvybės garantu tokiose žemėse.

Durpių produktus ir į Saudo Arabiją eksportuojančios bendrovės „Durpeta“ komercijos vadovė Sigita Kantautienė DELFI sakė, kad durpės naudojamos labai plačiai: nuo grybų, kaktusų, bananų auginimo iki golfo laukų ir gyvulininkystės.

„Kiek žinau, net arklių kraikui naudoja tam tikrą atliekinę durpių medžiagą. Jeigu aš jums papasakočiau, kad Korėjoje tūkstančiais hektarų auginamos šilauogės lietuviškose durpėse, jūs irgi labai nustebsite. Taip pat lietuviškose durpėse auginami bananai, Meksikoje – agavos, Pietų Amerikoje – didžiuliai eukaliptai. Negaliu sakyti, kad tai yra durpė. Plačiąja prasme tai yra auginimo terpė, o mūsų gamybininkai tai vadina specialiais durpių mišiniais, į kuriuos dedami specialūs priedai, mikroelementai ir taip padaromas tam tikram augalui ar tam tikrai paskirčiai tinkamas produktas“, – kalbėjo ji.

Pasak S. Kantautienės, pavyzdžiui, jeigu durpių substratas ruošiamas golfo laukams tiesti, į mišinius dedama labai daug smėlio, nes reikia, kad būtų labai geras drenažas vandeniui. Taip pat durpės yra labai smulkiai sijojamos, nes golfo lauko pievelės sėkla yra labai maža.

„Žiemą buvau Dubajuje ir labai nustebau, kad miestas yra labai apželdintas, jame daug alėjų, parkų. Tuomet supranti, ką žmogus gali padaryti, turėdamas daug pinigų. Jie sukuria didžiulius sodus ir viskas sodinama į durpių mišinius, nes alternatyvos tam dabar nėra“, – sakė pašnekovė.

Anot jos, turtingi arabai negaili pinigų augalams.

„Ne kiekvienas gali turėti gražų augalą. Jeigu jie sau leidžia iš Italijos parsisiųsti bonsą, kuris kainuoja šimtus tūkstančių eurų, atitinkamai, jie jį ir sodins į kokybišką terpę. O tai gali užtikrinti tik tos valstybės, kurios turi tinkamą žaliavą. Tačiau, norint auginti augalus dykumoje, nepakanka papilti durpių maišą. Prieš tai reikia nutiesti vandenį. Ten yra didžiulės infrastruktūros, tiesiami požeminiai ir antžeminiai laistymo įrenginiai, ant jų pilami mūsų paruošti durpių substratai ir tik tada sodinami augalai“, – sakė „Durpetos“ komercijos vadovė.

Kaukės odai ir kompresai medicinoje

Bendrovės „Sulinkiai“ vadovas Darius Karčmarinas DELFI sakė, kad Artimųjų Rytų šalys labiausiai domisi smulkios frakcijos durpėmis, kurios tinkamiausias žolės sėjimui.

„Mūsų durpės ilgą laiką išlaiko drėgmę, o ten orai yra gana karšti. Dažniausiai smulkios frakcijos durpės naudojamos sėjimui, jose labai gerai auga žolė ir ją labai lengva prižiūrėti. Ji naudojama ir golfo laukams, bet ne tik. Aš nesiteiravau tiksliai, iš ko jie tuos golfo laukus tiesia, nes jie turėtų dar naudoti kažkokį dirvožemį, nes durpės tik pagerina dirvožemį. Vien tik ant substrato žolė neaugs“, – aiškino pašnekovas.

Užsienyje, anot jo, durpių substratai labai plačiai naudojami palmių ir kitų medžių auginimui.

„Žinoma, plačiausiai durpės naudojamos žemės ūkyje ir apskritai visur, kur tai susiję su augalais“, – tvirtino „Sulinkių“ vadovas.

Pasiteiravus, kokioms neįprasčiausioms sritims dar naudojamos durpės, pašnekovas sakė: „Girdėjau, kad durpės yra patrauklios grožio procedūroms, iš jų gaminamos įvairios kaukės odai. Taip pat žinau, kad medicinoje gaminami kompresai. Viena Vokiečių kompanija juos pradėjo gaminti. Būtent Baltijos šalių durpes jie pila į zomšinius maišus, pakaitina mikrobangų krosnelėje ir deda ant skaudamos vietos, nes durpės labai gerai laiko šilumą“.

Pasak pašnekovo, iš Artimųjų Rytų valstybių atvykę užsakovai nesišvaisto pinigais.

„Nepasakyčiau, kad jie švaistytųsi pinigais, o kainą reguliuoja pasiūla. Jie skaičiuoja, nėra kad švaistytųsi pinigais. Jie prašo ir atidėjimų. Tuo metu kai kuriose Europos šalyse yra įmonių, kurios gali sumokėti iš anksto“, – sakė jis.

Bendrovės vadovas teigia, kad šiuo metu kubinis metras supakuotos durpių žaliavos kainuoja apie 11,5 eurų (apie 38 Lt), o jau substratų kaina prasideda nuo 14–15 eurų (apie 48-52 Lt).

Už kubinį metrą iškastų durpių visos bendrovės valstybei moka iki 3 Lt mokestį.

„Tai yra tikrai dideli pinigai. Palyginimui latviai moka apie pusę lito, panašiai kaip latviai moka ir estai, kurie užima 60 proc. visos Baltijos šalių durpių rinkos“, – sakė D. Karčmarinas.

Golfo laukus tiesia ir Afrikoje

„Durpės naudojamos ten, kur žemė yra nederlinga. Taigi visai natūralu, kad durpių substratai keliauja į tas šalis. Ar jos skirtos golfo laukui, ar darželiui skiriasi tik durpių substrato rūšis. Tiesiog dabar pasaulyje nėra alternatyvų durpėms“, – DELFI sakė durpių įmonių asociacijos „Lietuviškos durpės“ prezidentas Giedrius Kavaliauskas.

Jo teigimu, lietuviškos durpės golfo laukams tiesti naudojamos ne tik Saudo Arabijoje, bet ir kai kuriose Šiaurės bei Pietų Afrikos valstybėse.

„Kai reikia skurdžią aplinką apželdinti, durpių substratas yra vienintelis naudojamas pagrindas“, – sakė G. Kavaliauskas.

Pasiteiravus, kiek dar metų Lietuva galės naudotis šiais gamtos ištekliais, pašnekovas ramino, kad dabar išgaunama maždaug tiek pat durpių, kiek jų užaugina nauji klodai.

„Durpių Lietuvai užteks tikrai ilgam, nes šiandien gavybos ir naujų klodų generavimo balansas yra neutralus – pramonė išgauna maždaug 2 mln. kubinių metrų per metus, o nepažeistos pelkes tiek pat užaugina naujų klodų“, – aiškino jis.

Pasak jo, Lietuvoje durpių pramonė gavybai naudoja 14 tūkst. ha plotą. Tai yra 2,16 proc. visų Lietuvos durpynų.

Durpės – tai organinės kilmės medžiaga, susidariusi iš nepilnai suirusių augalų, medienos liekanų ir humuso.

95 proc. visų Lietuvoje iškasamų durpių yra eksportuojama. Durpių įmonių asociacijos duomenimis, lietuviškos durpės keliauja daugiau nei į 90 pasaulio šalių.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuva eksportavo 166,43 tūkst. t durpių. Didžiausia jų dalis iškeliavo į Nyderlandus, Vokietiją ir Latviją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...